repečkénti, -ẽna, -ẽno.
1. pamažu, sunkiai lipti, rabždintis, ropštis: Vaikas repečkena ant pečiaus. Žiūrėk, jau vaikas baigia repečkéntis iš lovos. Repečkénkis an pečiaus sušilt. Jau katinas par sąsparą repečkẽnas an gryčios. Kur repečkeníes?
2. pamažu, nerangiai eiti, rėplioti: Žiūri, kad per žoles kažkas repečkẽna. Repečkẽnos repečkẽnos, net nusbodo laukt.
atrepečkénti. pamažu ateiti: Jis tik repečki, repečki ir atrepečkẽno. Seniai prikėliau, bet žinai, kol atsirepečkeñs, tai ir pietūs ateis.
įsirepečkénti. pamažu, sunkiai įlipti, įsirabždinti, įsikeberioti.
išsirepečkénti. išsiropšti, išlipti, išsikeberioti, išsikapanoti: Toj laumė pirma iššoko ir apsitaisė su tais gražiaisiais rūbais, o Anutė paskum išsirepečkẽno. Led ne led … išsirepečkẽnęs … iš terpu tų kalnų … ir ravų.
nurepečkénti.
1. nuropoti: Vaiką rado pas bulbes nurepečkẽnusį.
2. nusiropšti, nulipti: Senis retai nuo pečiaus nusirepečkẽna – nebepagali. Susenėjau, sunkiai nuo pečiaus nusirepečkenù. Štai pamatė, kad didelis juodas katinas nusirepečkeno iš palėpės par sąsparą ir šoko tiesiai puodan an žvakės.
užrepečkénti. pamažu, sunkiai užlipti, užsiropšti: Katinas užrepečkẽno ant eglės. Led užsirepečkenù an pečiaus. Stogas status, vos užsirepečkenaũ. Ką bežiūriant velniukas vėl pakreklėn užsirepečkeno ir jo grieką ažrašė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.