atrėplinti
rė̃plinti (-yti), -ina, -ino
1. rėplioti, ropoti: Veizėk, koks antai vabalas rė̃plina. Kriupės vakarais tik rė̃plina papamačiais. Varlė berėplinanti. Karalaitei užmigus, žiurkė, rėplindama par podušką, tiktai brukšt! parbraukė su purvina uodega par dantis.
2. iš lėto, sunkiai eiti, vėžlinti: Rė̃plina susitraukęs, lig jam kas kojas būtų pamušinėjęs. Rė̃plink kaip padvėsęs – a nemoki greičiau paeiti! Kurgi dabar rė̃plini kaip meška par kęsynus? Ramūnas smarkiai šūkauja, pliauškina botagu ir grūda tingiai rėplinančias karves pamiškėn.
3. netvarkingai dėti, statyti, kerėplinti.
4. gultis rėpla, atsirėmus alkūnėmis: Rėplinkis ir rėpsok.
atrė̃plinti.
1. atropoti, atrėplioti: Veizėk, kriupė atrė̃plina kokia didelė. Kriupė atrė̃plino pri pat pamato.
2. pamažu, sunkiai ateiti, atvėžlioti: Iš kur tas vaikezas čia atrė̃plino? Da vis atrė̃plinu į Nemakščius. Kad ta bobikė da neatrė̃plina, gal tujau atrė̃plys. Ir senelis į balių atrė̃plinęs. Čia koks vyras buvo atrė̃plinęs nakvynės prašyt.
3. atsigulti rėpla, atsirėmus alkūnėmis: Vaikas atsirė̃plinęs rėpsojo, t. y. gulėjo rėpla, ant alkūnių atsirėmęs.
4. plačiai išsikėtojus atsisėsti: Atėjo, atsirė̃plino už stalo ir rėpso ligi vidurnakčio. Neatsirė̃plyk taip, žiūrėk, kad ir kitam vietos paliktum.
įrė̃plinti
1. įropoti, įrepečkoti. .
2. leisti įropoti: Įrė̃plinai tu varles į vidų.
išrė̃plinti.
1. pamažu, nerangiai išeiti: Kur tu išrė̃plini? Pirmą sykį šiandie išrėplino tėvas [po ligos].
2. išlįsti, išrepečkoti: Senis per pavartę išsirė̃plino.
nurė̃plinti. palengva, nerangiai nueiti, nuvėžlioti: Uždarykiat vartelius – vaikas gal nurė̃plinti į prūdą. Kur tu jau nurė̃plinai? Kiba nurė̃plykim pažiūrėti tos žuvies.
parė̃plinti.
1. kiek paeiti, pavėžlioti: Šeštąją dieną menk begalėjau parėplinti.
2. pamažu, nerangiai paėjėti: Liepiau čia stovėti, o jis ėmė ir parė̃plino.
3. pastatyti, padėti ką griozdišką, parioglinti, pakerėplinti: Šventoriuje, po liepa, stovėdavo tik šioms šventėms iš bobinčiaus išvilktas didžiulis būgnas – puskiaušinio išvaizdos, ant metalinių kojyčių parėplintas, blizgančia geltona oda aptemptas katilas. Pirtyje iš kairės rankos stovi prie sienos parėplintas molinis kakalys, gale jo matyti lova. Kalidoriuj dviratis, radija parė̃plyta. Įnešė žvirblytį, įstyrijo, pastatė ant stalo, parėplino.
4. atsistoti ant rankų ir kojų: Jis pasirė̃plino kaip vilkas. Pasirė̃plink, aš per tave risiuos! Bernas pasirėplinęs ėmė žiūrėti pro plyšį lubose. Žmogysta pasirėplino ant kapo, atsistojo, nusipurtė žemes, perlipo per tvorą ir nuėjo kaimo link. Klūpantis Koreiva tik žnektelėjo, kone pasiekdamas nosimi grindis, pasirėplino ant rankų ir nutilo.
užrė̃plinti
1. užrėplioti: Varlė užrė̃plino ant drabužio.
2. užrepečkoti, užkopti: Užrėplinau ant kalnelio viršūnės.
3. užkelti ką kerėplišką, užrioglinti: Kanūlių ant volo užvežti, užrė̃plinti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.