atręžti

rę́žti, -ia, -ė. rę̃žti

1. įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Rę́žiu kaklą. Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas. Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą. Katinas glostomas ręža uodegą.

2. įsitempti, įtempus jėgas tiestis, loštis, atstatyti krūtinę: Tik ręžas kumelė, tik ręžas, ir padvėsė. Nesiręžk, bo dieglį įsikiši. Vienmetis vaikas jau moka rę́žties žemėn (nušliaužti) motynai nu kelių. Eidamas išsitiesk, neik pasikūprinęs, pakelk galvą ir ręžkies atgal. Vilkas, keterą pastatęs, lūpas vipčiodamas, ręžės prieš šunį. Aš rę́žiuos, t. y. atsiverčiu stačias. Veršis rę́žas, kuprą meta glostomas. Riebi karvė kad rę́šis, nugara įlinks. spirtis, priešintis: Peluzė tęsė sugautąjį gyvolį su savi, noris jis didžiai ręžės. Sakau, lipava, Monika, o ta rę́žias, nenori.

3. labai stengtis, įtempti visas jėgas: Veltui kryžokai su visu didžiausia narsybe ir kantrybe ręžės atsiturėti, nes išguro. | Rūstauja ežeras, valtį nešioja; meldžias mažieji varpai; varpas didysis ręžias, kovoja, bet jau sužvanga laibai.

4. tiesti, tempti (spąstus): Aš ręžiu klepčius, spąslus ant lapių [= lapėms].
atrę́žti

1. atversti atgal, atlošti: Atręžė aukštynieką, net šonakauliai anlinko. Vėžius gaudant reik imti už nugaros: vėžys neatręža antraip kojų – kybaruoja, bet atręžti negal. Galvą laikyti daug neatręžus į aukštą. Lepečkojo arklio kojos yr atsiręžusios. Arklį atsiręžusiomis (nestačiomis) pusnagomis greit pagadinsi segdamas (kaustydamas) .

2. atstatyti krūtinę, atsilošti, įsitempti: Ta babūnė neša tą vaiką atsirę́žus. Arklys atsirę́žęs traukia. Gaidys gieda atsirę́žęs. Jis atsirę́žęs žiūri. Nuejo atsirę́žęs. Vaikščiojo mėnesį atsivertęs, atsirę́žęs. Eina kai avinas atsiręžęs. Visi lyg atsiręžę nuo lietuviškos kalbos laikos. Visi atsiręždami (smarkiai) peikia. Valgyk atsiręždamas (smarkiai, sočiai) . atsispirti, pasipriešinti: Reikia pryšingauti ir atsiręžti pagundinimams ir pageidimams.
įrę́žti, įrę̃žti, -ia, į̃ręžė

1. įtempti, atstatyti: Arklys, nugarą ištiesęs, krūtinę įręžęs, šoko su vežimu pakalniui. Ans, sprandą įsiręžęs, pryš mane krokt [ėmė]. Ponas, įsiręžęs pilvą, žiūri, ant ežios atsistojęs.

2. įtempti jėgas, įsitempus atsilošti, atsispirti: Įsirę́žęs (įsireižęs) velka, dirba. Traukia jautis, ašvienis įsirę́žęs, t. y. pasistarinęs, kuprą išmetęs, galvą išstatęs. Ko čia taip įsirę́žei kaip arklys, prieš kalną vežimą traukdamas? Insrę́žiau kap arklys i šienaunu. Įsiręžiau ir patraukiau. Vyrai jų kviečius įsirę́žę pjauna. Kad pjauna, tai pjauna vis įsirę́žęs. Kasiau pamatams duobes įsirę́žusi. Ravė [ja] bobos įsirę́žusios. Dirba vyras įsirę́žęs visą dieną. Ka pjausto lapus įsirę́žęs! Tiesas įsirę́žęs, nenor susirietęs būti. Kurgi tau – tokį vežimą prikrovė: arklys insręžęs net, led tęsia. Kai jaučias įsirę́žia, tai neik artyn – gali įdurt. Bet tas jautis tiktai vis įsiręžia, kai jam sukerta. Eina įsirę́žus. Žiūrėk įsiręžęs, nežiopsok. Vyrai įsiręždami į ratus velka tokius maišus, lyg tai būtų ne maišai, tik duknų įpilalai. įsispyrus, įsitempus įsikibti: Kap insìręžė gaspadorius žu uodegos vilku [i] ! išsitiesti, atsilošti: Javus savo pasilenkusys nuo pat žemo nupjauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus įsiręžusys pjauna, aukštus ražus palikdamys.

3. išsitempti, atversti galvą, įsispręsti rankomis į šonus. An arklio užsėdęs, joja įsirę́žęs per miestą. Įsiręžęs šonuose stovi. Greta Mineikienės sukėsi dar didžiau, nekaip paprastai, įsiręžusi Irena, aiškiai didžiuodamasi savo augalotu liemeniu.

4. pakrypti, pasvirti, išlinkti: Sienos įsirę̃žę, kreivos.
išrę́žti

1. įtempti, atstatyti: Galvą išrę́žęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis. Galvą išrę́žęs neša vilkas ėraitį. Papurtęs galvą, išręžė sprandą. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti.

2. įtempti jėgas, raumenis: Išsirę́žęs ašvienis traukia vežimą. Ryto išsiręžęs (smarkiai) dirbsiu. Velydamys išsiręžusys an kūnais tėvų motinų savo lig paskuojo kauties, nekaip krikščionims amžinai vergauti. Velku arklą išsiręžęs per kiaurą dieną. išsitiesti, atsilošti: Neišsirę́žk per daug – atbulas krisi. Atsistojusi, išsiręžusi aslos viduryje, ranką iškėlusis, į vieną ir į kitą pusę žegnoja. | [Virginijos tabako] lapai į širdį pavėdi, išsiręžę, nusvirę ir riebiai spindantys.

3. išsitempti, atversti galvą. Ir vaikšto sau išsiręžęs, kaip koks ponaitis. Išsiręžęs, prieš visus didžiaunai vedas. O kur neženotas, išsiręžęs, išsitiesęs, kaip stainės drigontas.

4. ištempti, ištiesti (spąstus): Klepčius ant lapių [=lapėms] išrę́žti.
parę́žti. patempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: Galvą iškėlęs, sprandą paręžęs, vizgindamas uodegą, [šuo] pri jo atbėga. Vakar karvė mažai ėdė, daugiau badės: tik pasrę̃š, pasrę̃š va šitep.
pérsiręžti persilenkti, persikreipti: Arklys kaip pársiręžė, nugara įlinko. Gerai užkirtau su botagu, kad ir pársiręžė. Senukas ateina pársiręžęs, atneša kašę pilną lašinių. Kad veršis paglostytas pársiręža – negeras veislei. Arklys pársiręžęs nedailus. Kad arklys tur kūlas, pársiręža pusnagos į viršų (sproginėja), nebepaeita.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rę́žti, </b>-ia, -ė. rę̃žti<br/>1. <span class="explanation">įtempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: </span> Rę́žiu kaklą. Čia ręžęs sprandą ir krūtinę tempdams, su vežimu arkliuks į kelį judinas. Atsikėlęs ręžiau akis, kraipiau galvą, žiūrėdamas pro langą. Katinas glostomas ręža uodegą. <br/>2. <span class="explanation">įsitempti, įtempus jėgas tiestis, loštis, atstatyti krūtinę: </span> Tik ręžas kumelė, tik ręžas, ir padvėsė. Nesiręžk, bo dieglį įsikiši. Vienmetis vaikas jau moka rę́žties žemėn <span class="explanation"> (nušliaužti) </span> motynai nu kelių. Eidamas išsitiesk, neik pasikūprinęs, pakelk galvą ir ręžkies atgal. Vilkas, keterą pastatęs, lūpas vipčiodamas, ręžės prieš šunį. Aš rę́žiuos, t. y. atsiverčiu stačias. Veršis rę́žas, kuprą meta glostomas. Riebi karvė kad rę́šis, nugara įlinks. <span class="explanation">spirtis, priešintis: </span> Peluzė tęsė sugautąjį gyvolį su savi, noris jis didžiai ręžės. Sakau, lipava, Monika, o ta rę́žias, nenori. <br/>3. <span class="explanation">labai stengtis, įtempti visas jėgas: </span> Veltui kryžokai su visu didžiausia narsybe ir kantrybe ręžės atsiturėti, nes išguro. | Rūstauja ežeras, valtį nešioja; meldžias mažieji varpai; varpas didysis ręžias, kovoja, bet jau sužvanga laibai. <br/>4. <span class="explanation">tiesti, tempti (spąstus): </span> Aš ręžiu klepčius, spąslus ant lapių [= lapėms]. <br/><b>atrę́žti</b><br/>1. <span class="explanation">atversti atgal, atlošti: </span> Atręžė aukštynieką, net šonakauliai anlinko. Vėžius gaudant reik imti už nugaros: vėžys neatręža antraip kojų – kybaruoja, bet atręžti negal. Galvą laikyti daug neatręžus į aukštą. Lepečkojo arklio kojos yr atsiręžusios. Arklį atsiręžusiomis <span class="explanation"> (nestačiomis) </span> pusnagomis greit pagadinsi segdamas <span class="explanation"> (kaustydamas) </span>. <br/>2. <span class="explanation">atstatyti krūtinę, atsilošti, įsitempti: </span> Ta babūnė neša tą vaiką atsirę́žus. Arklys atsirę́žęs traukia. Gaidys gieda atsirę́žęs. Jis atsirę́žęs žiūri. Nuejo atsirę́žęs. Vaikščiojo mėnesį atsivertęs, atsirę́žęs. Eina kai avinas atsiręžęs. Visi lyg atsiręžę nuo lietuviškos kalbos laikos. Visi atsiręždami <span class="explanation"> (smarkiai) </span> </span> peikia. Valgyk atsiręždamas <span class="explanation"> (smarkiai, sočiai) </span>. <span class="explanation">atsispirti, pasipriešinti: </span> Reikia pryšingauti ir atsiręžti pagundinimams ir pageidimams. <br/><b>įrę́žti, </b>įrę̃žti, -ia, į̃ręžė<br/>1. <span class="explanation">įtempti, atstatyti: </span> </span> Arklys, nugarą ištiesęs, krūtinę įręžęs, šoko su vežimu pakalniui. Ans, sprandą įsiręžęs, pryš mane krokt [ėmė]. Ponas, įsiręžęs pilvą, žiūri, ant ežios atsistojęs. <br/>2. <span class="explanation">įtempti jėgas, įsitempus atsilošti, atsispirti: </span> Įsirę́žęs (įsireižęs) velka, dirba. Traukia jautis, ašvienis įsirę́žęs, t. y. pasistarinęs, kuprą išmetęs, galvą išstatęs. Ko čia taip įsirę́žei kaip arklys, prieš kalną vežimą traukdamas? Insrę́žiau kap arklys i šienaunu. Įsiręžiau ir patraukiau. Vyrai jų kviečius įsirę́žę pjauna. Kad pjauna, tai pjauna vis įsirę́žęs. Kasiau pamatams duobes įsirę́žusi. Ravė [ja] bobos įsirę́žusios. Dirba vyras įsirę́žęs visą dieną. Ka pjausto lapus įsirę́žęs! Tiesas įsirę́žęs, nenor susirietęs būti. Kurgi tau – tokį vežimą prikrovė: arklys insręžęs net, led tęsia. Kai jaučias įsirę́žia, tai neik artyn – gali įdurt. Bet tas jautis tiktai vis įsiręžia, kai jam sukerta. Eina įsirę́žus. Žiūrėk įsiręžęs, nežiopsok. Vyrai įsiręždami į ratus velka tokius maišus, lyg tai būtų ne maišai, tik duknų įpilalai. <span class="explanation">įsispyrus, įsitempus įsikibti: </span> Kap insìręžė gaspadorius žu uodegos vilku [i] ! <span class="explanation">išsitiesti, atsilošti: </span> </span> Javus savo pasilenkusys nuo pat žemo nupjauna ir dailiai sudeda ir suriša, o dvaro javus įsiręžusys pjauna, aukštus ražus palikdamys. <br/>3. <span class="explanation">išsitempti, atversti galvą</span>, įsispręsti rankomis į šonus</span>. An arklio užsėdęs, joja įsirę́žęs per miestą. Įsiręžęs šonuose stovi. Greta Mineikienės sukėsi dar didžiau, nekaip paprastai, įsiręžusi Irena, aiškiai didžiuodamasi savo augalotu liemeniu. <br/>4. <span class="explanation">pakrypti, pasvirti, išlinkti: </span> Sienos įsirę̃žę, kreivos. <br/><b>išrę́žti</b><br/>1. <span class="explanation">įtempti, atstatyti: </span> </span> Galvą išrę́žęs, pasišiaušęs gyvolis prieš gyvolį eina grumtis. Galvą išrę́žęs neša vilkas ėraitį. Papurtęs galvą, išręžė sprandą. Pagalop pamatė – ateinąs asilas, išręžęs krūtinę, ir taisos spirti. <br/>2. <span class="explanation">įtempti jėgas, raumenis: </span> Išsirę́žęs ašvienis traukia vežimą. Ryto išsiręžęs <span class="explanation"> (smarkiai) </span> </span> dirbsiu. Velydamys išsiręžusys an kūnais tėvų motinų savo lig paskuojo kauties, nekaip krikščionims amžinai vergauti. Velku arklą išsiręžęs per kiaurą dieną. <span class="explanation">išsitiesti, atsilošti: </span> </span> Neišsirę́žk per daug – atbulas krisi. Atsistojusi, išsiręžusi aslos viduryje, ranką iškėlusis, į vieną ir į kitą pusę žegnoja. | [Virginijos tabako] lapai į širdį pavėdi, išsiręžę, nusvirę ir riebiai spindantys. <br/>3. <span class="explanation">išsitempti, atversti galvą</span>. Ir vaikšto sau išsiręžęs, kaip koks ponaitis. Išsiręžęs, prieš visus didžiaunai vedas. O kur neženotas, išsiręžęs, išsitiesęs, kaip stainės drigontas. <br/>4. <span class="explanation">ištempti, ištiesti (spąstus): </span> Klepčius ant lapių [=lapėms] išrę́žti. <br/><b>parę́žti</b>. <span class="explanation">patempti tiesiamos, kreipiamos kūno dalies raumenis: </span> Galvą iškėlęs, sprandą paręžęs, vizgindamas uodegą, [šuo] pri jo atbėga. Vakar karvė mažai ėdė, daugiau badės: tik pasrę̃š, pasrę̃š va šitep. <br/><b>pérsiręžti</b> <span class="explanation">persilenkti, persikreipti: </span> Arklys kaip pársiręžė, nugara įlinko. Gerai užkirtau su botagu, kad ir pársiręžė. Senukas ateina pársiręžęs, atneša kašę pilną lašinių. Kad veršis paglostytas pársiręža – negeras veislei. Arklys pársiręžęs nedailus. Kad arklys tur kūlas, pársiręža pusnagos į viršų <span class="explanation"> (sproginėja), </span> nebepaeita.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.