riedė́ti, ríeda (riẽda), -ė́jo.
1. judėti sukantis, ristis: Kai aš jojau par laukelį, laukelis skambėjo, visi pilki akmenėliai į šalis riedėjo. Rieda mano rateliai nesmaluoti, lylio! Kur tas kamuoliukas riedės, ir tu ten keliauk. Eini gi – net kiaušinis nuo galvos neriedė́tų. Kūlio rieda (susiima kojas ir virsta per galvą) . Kad dar jo ratai nerieda (neturi lėšų), neatvažiuos. Ekonomika rieda žemyn. Net galutinai riedant į prarają, nėra ko įsikibti, nėra ko įsitverti. O sunkumai jam nuo širdies, kaip akmens nuo krosnies, paskui kits kitą riedėjo, riedėjo. Obuolys nuo obelės netoli terieda. Obuolys netoli terieda nuo obels. Eina, ir važiuoja, ir ratai rieda, ir vis ant vietos. Rieda bėga – vis ant vietos. slinkti. Mėnulis skaistus padange rieda. Saulė riedėjo žemyn ir ruošėsi greitai pasislėpti už aukšto Šventosios kranto. Teka rieda saulelė pro vario vartelius. Saulė riedėjo pavakarėn, ir lietaus nužliaugtos, nupilkusios rugienos parausvėjo. Frontas riedėjo artyn be jokio sustojimo.
2. važiuoti: Parke ir jovarų kely dirbę žmonės mato, kaip Mackevičius rieda iš dvaro. Nenutrūkstama srove į statybos aikštelę rieda sunkvežimiai su statybine medžiaga. Garvežys trūktelėja vagonus, ir jie, paeiliui sujudėję, trinksėdami ir supdamiesi, ima iš lėto riedėti pro šalį. Vis dėlto mūsų žmonės rankų nenuleidžia, tik barškėdami, girgždėdami kaip netepti ratai rieda toliau, ir ne tik rieda mūsų plačiu duobėtu vieškeliu, bet stengiasi jį ir pataisyti. Palanga buvo lyg akmuo ant kelio, per kurį nesustodami riedėjo istorijos ratai. Senas kaip į pakalnę ratai riẽda.
3. lašais kristi, byrėti: Saulužėlė tekėjo, tekėjo, rasa žiedais riedė́jo, riedė́jo. Anai ašaros iš akių rieda. Ašaros riẽda per jo skruostus. Gegute nekukuotau, kad ašarėlės per skruostus neriedėtų. Gailiai verkia sakalelis, byra rieda ašarelės. Gailios ašarėlės man par veidą rieda. Ašaros kaip žirniai riedėjo jai iš didelių ir apskritų akių. Ried [a] ašarėlė man dėl bernelio.
4. greitai sruventi, tekėti: Par mano dvarą upė tekėjo, vandenėlis riedėjo.
5. sklisti. Giesmę gieda, žodžiai rieda kaip perkūnai iš dangaus! Iš jūros atbėga šniokšdama vilnis, pribėgusi prie kranto, subyra į smulkias daleles, o nuo kranto rieda vasarotojų juoko garsai.
6. greitai eiti. Merga rieda, t. y. eina smulkiais žingsniais. Paulina riẽda ir riẽda penkius kartus pakalnėn karvių keltų. Riedė̃s palengva, i gan [a],
greit jau nepa [e] is. Vieversėlis gražiai gieda, piemenėliai laukan rieda. Būreliais moterėlės su vaikais riedėjo vėl į vienkiemius takais. Žvejas ėjo šalia karalaitės, voverė riedėjo (šokinėjo) pryšaky, o vilkas su kiaune bėgo iš šonų. Čia mokinys kaip obuoliukas rieda iš klasės klasėn be sukliuvimų.
7. slinkti, eiti. Rieda, rieda baltos naktys sidabrinėmis alėjomis. Tačiau gyvenimas, matyt, rieda pagal kažkokius kitokius teisybės dėsnius. Dienos riedėjo viena po kitos, panašios kaip to paties paukščio dėti kiaušiniai. Bet argi gyvenimas visada rieda lyg per stalą? Jų gyvenimas riedėjo kaip sviestu pateptas.
8. lipti, ropštis: Labą rytą! Jau riedat (keliatės iš miego) ?
9. kaltis iš kiaušinio, ristis, skilti. Žąsiukai iš kiaušių pradeda riedė́ti. Peri keturias savaites: ketvirtos pabaigoje prasikala, riedė́t pradeda, plyšta tie kiaušiniai.
10. e itis, sektis: Jam labai sunkiai riẽda.
11. atsirasti, kilti: Šios kategorijos žodžiai daugiausia yra riedėję iš linksniuojamųjų kalbos dalių netiesioginių linksnių.
apriedė́ti. aplink apsiristi.
atriedė́ti.
1. priartėti riedant, atsiristi, atsiritenti: Atríeda, atríeda ripka.
2. atvažiuoti: Va, ir pirminykas jau atrieda. Ji. nepavargus, mes palengva atriedė́jom. Jis vykusiai vairavo tarp klanelių bei akmenų, o vis dėlto į patį Kavarską atriedėjo lyg išmaudytas.
3. ateiti. Usnynėn vėl pavasaris atrieda.
įriedė́ti.
1. riedant patekti į vidų, įsiristi: Ant žirgelio sėdau, žirgas pašokėjo, žalias rūtų vainikėlis ugnin įriedėjo. Peržengę slenkstį, svečiai krisdavę ant žemės ir riedėte įriedėdavę į vidų, linkėdami, kad tokiu būdu ristųsi į tuos namus gėrybės.
2. įsismaginti ritantis: Paristas akmuo pakalnio smagiai įsiriedė́jo.
3. įvažiuoti: Kartą per savaitę įriedėdavo miestelin pustuštis iškleręs autobusas ir sustodavo vidury rinkos. Vežimėlis įriedėjo į kiemą.
4. greitai įeiti, įsmukti: Šviesdamas aukštai iškeltu žibintu, kamaron įriedėjo nedidukas žmogus.
išriedė́ti.
1. riedant išlėkti, išsiristi: Išriedė́jęs iš gūžtos kiaušinis. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir išriedėsiu per vieškelėlį. pasirodyti, išnirti. Išriedė̃s gal jau saulutė iš debesų, gal buvo kai kur įsisegus.
2. išvažiuoti: Vos spėja pavalgyt, ir vėl išrieda. Vežėjas supliekė arklius, ir karieta, dundėdama per įšalusią žemę, išriedėjo iš kiemo. Keleliu išriedėjo į ganyklas traktorius.
3. lašais išbyrėti, išbėgti, iškristi: Kiek ašarų jam išriedėjo graudžių. Ji suvaitojo, nusišluostė išriedėjusias ašaras.
4. greit išeiti: Ona išriedėjo iš virtuvės. Tu matytum, į kokius didelius ponus išriedėjo!
5. greitai išlipti, išsiropšti: Ką tik išriedė́jęs iš lovos, akis trina. Kad bernužis kėlė, žemė sudrebėjo, ir aš iš lovos greitai išriedėjau.
6. išsikalti iš kiaušinio, išsiristi, išskilti: Iš trylika [kiaušinių] tik aštuoni išriedė́jo. Ar jau viščiukai išriedė́jo? Tas kiaušinis jau nebeišriedė̃s – jo nebevers. Iš dvylika kiaušinių būtų išriedė́ję dvylika viščiukų. Kai iš kiaušinio išrieda vištėliai, tai reikia kevalus apnešti apie visas sodybas, tai vištos vaikščios toli nuo namų. Bet tą ančiuką, kur paskutinis išriedėjo iš kiaušinio ir buvo toks negražus, visi pešė ir juokėsi iš jo. Yra žinoma, kad kai kurių žuvų iš ikrų išriedėjusios lervos praeina poilsio stadiją. Iš tų vikšrų išrieda baltos gražios peteliškės. Tu dar vaikas tebesi – ką tik iš kiaušinio išriedėjęs, ką tu gali mane seną pamokyti.
7. kilti, išsirutulioti, išsiplėtoti, susiformuoti: Iš menkos priežasties iškyla arba išriẽda svarbios pasėkos. Kuršo latvių šnektose išrieda epentezė iš kuršių kalbos ypatybės minkštinti priebalsius prieš i, j ir e. Iš to bus aišku, kodėl žemaičių tarmėse šita paradigma galėjo įvairiai išriedėti. Iš dangaus stebėjimų išriedėjo kalendorinis laiko skaičiavimas.
nuriedė́ti.
1. riedant nutolti, nusiristi: Kur nuriedė́jo tas obuolys? Pakriaušėn nuriedėjo. Tiktai babarkšt, babarkšt girnų kūlys ir nuriedėjo į pakalnę. Vėtant toliaus nuríeda didieji žirniai, arčiau pasilieka avižos. Po dviejų kirčių visos smako galvos nuriedėjo. Vaikai nudūmė, kaip ripka nuriedė́jo. Papartys pražydo, ir žiedas nuriedėjo an patiestos skarytės. [Meška] kaip duos lopa maršalui per galvą, tas kūliais bardi bardi ir nuriedėjo. Nuo jo bėdos kaip žirniai nuriẽda. Tiktai dar reikia, kad ir anas, kuris uždegė pasaulį, taip pat kur nuriedėtų, baisiau dar nuriedėtų. Nuriedėjo į idealizmo ir klerikalizmo pozicijas. Man tada kaip akmuo nuo krūtinės nuriedė́jo. Kas nuo kalno nenurieda? nuslinkti. Saulutė per skliautą nuriedėjo. Saulė nuriedėjo dangumi gerą puslankį. Nuriedėjo už tamsios miškų juostos dienelė su saule drauge.
2. nuvažiuoti: Mašinos, dusliai bildėdamos, pamažu nurieda gatve. Pirmieji du tankai nuriedėjo į priešo pozicijas, vesdami paskui save kitus. Lėkė nuo stogo nuplėštos stiegėlės, braškėjo ir griuvo seni mediniai namai, o vieni račiukai patys nuriedėjo gatve, kad išsigelbėtų nuo vėtros.
3. lašais nukristi, nubyrėti, nuvarvėti: Patsai nepajuto, kai ašaros iš akių nuriedėjo per veidą. Ašara, didelė kaip žirnis, nuriedėjo jam per veidą. Šitai rasa nuriedėjusi girdo žibutę ir tulpę. Rasos lašas nuriedėjo ant dainiaus kapo. Nemačiau saulelės, kada užtekėjo, nei gailios raselės, kada nuriedėjo. Veidu nuriedėjo prakaito lašai. Miegas kaip vanduo nuo žąsies nuriedėjo (visai nebeužmigau) .
4. greitai nubėgti: Andriukas griebė botagą ir nuriedėjo žalajai už akių. Vaikai kaip mašaliukai nuriedėjo paskui jį.
5. nusiropšti: Nuo pečiaus nuriedu ir einu liuobtis.
6. greitai nutolti, nusiduoti: Visas sambrūzdis nuriedėjo toliau.
7. praeiti. Aukso žiedeliu nuriedėjo jaunystė – kur ir pradingo viskas?
pariedė́ti.
1. kiek riedėti tolyn, pasiristi: Jis drąsiai šokdavo ant ritinio ir taip droždavo pagaliu, kad ritinys dar ir atgal pariedėdavo. Aš pasiversiu į aukso žiedelį ir pariedėsiu į pakalnelę. Kai tik vienas pajudėjo, tuoj keturi pariedėjo.
2. riedant atsidurti po apačia: Sviedinys pariedė́jo po lova.
3. imti kristi lašais: Raukšlėtu senės veidu pariedėjo gausios ašaros nuliūdimo.
parriedė́ti. parbėgti: Ji kaip saulutė parrieda. Kad jau Dievas duotų! Argi reikėtų mums geresnės marčios?
pérriedėti. riedant praslinkti: Toks apvalus su virvėm pérriedėjo per mūsų stogą.
prariedė́ti. pravažiuoti: Kiekvienas prariedantis vežimas, kiekvienas veidas man atrodė toks svetimas, toks baisus, jog aš drebėjau. Vagonai paskui vienas kitą prariedėjo. Prarieda stambiųjų kalibrų pabūklai.
pririedė́ti. riedant priartėti, pasiekti: Nubėgo skubinai, žiūr [i],
kad tik per vieną pėdą [kiaušinis] nepririedėjo. Viena [pupa] nematant nukrito žemėn ir pririedėjo prie gulinčio ten šiaudo. Pririedėjo kamuolys siūlo galą!
suriedė́ti.
1. daugeliui riedant patekti, sueiti kur: Suriedė́ti į ką.
2. riedant susitikti: Akmuo su akmeniu susirieda, ne tatai žmogus su žmogu nesusitiks.
užriedė́ti.
1. riedant atsidurti ant viršaus: Sviedinys užriedė́jo ant gėlyno.
2. užslinkti už ko. Saulė užriedėjo už beržyno.
3. slenkant pasirodyti, iškilti. Saulė nusileido, mėnuo užriedėjo.
4. užkristi. Šviesi saulė užtekėjo, gaili rasa užriedė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.