.
riẽkti, -ia, -ė
1. pjauti nuo kepalo duonos ar pyrago riekę: Riẽk duonos riekę. Riẽk duoną su peiliu. Šitas peilis duoną ne riẽkia, o ardo. Nereikia per daug duonos riẽkt – sudžius. Riek duoną teip, kad kitam kartui liktų. Neriẽk duonos dalge. Juk i duoną riẽkdamys, paims kepalą i paržegnos, tuokart teriẽks. Kur nukišai peilį duonos riekiamąjį? Duoną nutveria riẽkt, potam ir viralą srebia. Riẽkiamas peilis. Pilk barščių, riẽk duonos. Kai su šaukštu duoną riẽks, o su peiliu sriubą srėbs, tai pas tave sugrįšiu. Neturtingas ir duoną plonai riẽkia. Neskani duona, svetimu peiliu riekta. Du kartu arsi – dvi rieki rieksi; tris kartus arsi – tris riekes rieksi.
2. plėšti dirvoną; pirmą kartą arti: Aš riekiaũ, tu kartojai, ans trejojo dirvą miežiams. Noragas riekia tokią lygią, vienodai storą, vienodai plačią velėną. Šiemet bus sunku riẽkt pūdymas, ba mažai lyja. Pūdymus riẽksi vėl su žambiu dum (dviem) nagais. Dar visai dienai bus to dirvono riẽkti. Indžiūvo pūdymas – sunku bus riẽkt, arkliai neištrauks. Kai žemė atšils, tai tuoj reiks pradėt pūdymas riẽkt. Pavasaris sausas, tai riẽkt bus kieta. Jau pradėjome rugienas riẽkti. Dirvos įžėlusios traškės arant, o dabar su plūgu riekte riẽka. Tai gražiai eina bernelio palši jaučiai, tai gražiai riekia plienelio noragėliai. Riekit sau riekimą ir nesėkit ant erškėčių. Ką anas kitimet valgis, kai pūdymą voversiai uodegom riẽkia. Pavasarį tos pačios vežėčios riekdavo purvyną. Armotų ratai riekėsi ir grimzdo išdegintame smėlyje.
riektinaĩ. Dobilienas riektinaĩ rieka.
3. rykšte užkirsti, suduoti: Kaip aš tau riẽksiu, tai nieko nereiks!
apriẽkti, -ia (àpriekia), àpriekė.
1. atpjauti nuo kepalo abišalę: Apriẽk aplink visą kepalą, aptepk sviestu, dar uždėk sūrio – ir nebesisakys norįs valgyti. Apriẽk man, tik patį vidų palik. Apsìriekiau duonos griežiniuką ir valgau. Apsiriẽk abyšalę [duonos],
galėsi įsidėti pusdieniams. Duonos apsìriekė aplink bakaną – kap kamantus riekę.
2. aparti: Toks šmotas pūdymo apriẽkt – ne duonos bakanas suvalgyt. Sunku būdavo įdžiūvusias dobilienas su arkliais apriẽkt. Pirmąkart visiškai negiliai apìriekėm pūdymą. Kitimet visus dirvonus aprieksiù. Pražydusius vikus apriẽkia žagre. Bernai išėjo į dirvą pūdymus apriẽkti.
atriẽkti, -ia (àtriekia), àtriekė.
1. atpjauti nuo kepalo riekę: Atàriekiau duonos, dabar valgysme. Atriekiau abrakiuką – skani duonelė. Atriẽkt duonos reikia. Duonos atàriekė, apitepė. Tavo. tik šitas darbas – lustą atriẽkt piemeniu [i]. Neaštriu peiliu duonos neatriẽksi. Atriẽkit nuo bakano. Nu ale ir àtriekiau tą duoną taip kaip popierių. Boba riekė duoną ir àtriekė sa nykštį. Atriekė riekelę kap klevo lapelį ir dargi paklausė: „Ar visą suvalgei?“. Atriektà riekė nebeprilips. Àtriekei riekę – jau neprilipdysi. Atriekta riekė į kepalą neprilips, ištekėjusi duktė namo nesugrįš. Danutė jau atriektà riekė (ištekėjo), ką daryt. Kiek atrieksi, tiek ir valgysi. Šaukštu duonos neatrieksi. Šakaliu duonos neatriẽksi. Duonos pirštu neatrieksi. Kitas atriekęsis duonos papentį leido į bobų būrį. Atsiriekit mūsų duonos. Lustą atsìrieki duonos, tai visai dienai gana. Atsiriẽks duonos riekę, užsiteps sviesto ir pavalgys. Ana paskėlė, sutaisė lovas, patalus, atsìriekė po riekelę [duonos].
2. ariant atrėžti, atversti: Priešplūgių atriektas sluoksnis patenka į vagos dugną.
įriẽkti, -ia (į̃riekia), į̃riekė.
1. riekiant įpjauti: Duona kieta, negali įriẽkt. Kažin, ar įriẽksi su tokiu peiliu?. Vaikas, beriekdamas duoną, insiriẽks da sau.
2. riekiant įbesti: Įriekto peilio kepale nepalik.
3. kiek nuriekti: Kaip į pusę įriekė, teip kepalas vėl čielas pastojo.
4. įsitraukti, įprasti riekti: Kai įpranti, kai įsiriekì, gali gražiom riekelėm atriekti.
išriẽkti, -ia (ìšriekia), ìšriekė. išpjauti: Reikia aštriu peiliu išriekti ploną medžio riekelę. Duok duonos, aš išsiriẽksiu minkštimą.
nuriẽkti, -ia (nùriekia), nùriekė
1. riekiant nupjauti: Nuriekiu duonos. Nuriek jam kampelį duonos. Apskebusią duoną nuriẽk, taip neduok dėl svečių. Papentėlį nùriekiau. Nuriẽk tą vietą duonos, kur žiurkės apgriaužė. Kreivai nùriekei. Nuarta tai kap nùriekta. Nuriẽksu i tau kokią plutą (gausi šio to) . Pirštu duonos nenurieksi. Še kur, nusiriẽk kriaukšlikės.
2. išarti: Nurieks dvi vagas – žibės kaip sidabras.
3. nueiti, nuvykti: Aš ten nuriekiù tankiai, t. y. nueinu.
pariẽkti, -ia, pàriekė.
1. papjaustyti riekėmis: Pyragus negalėjo su peiliu pariẽkt. Ka teip, aš pariẽksu anims, padėsu an stalo, anie kožnas valgys.
2. paarti, suarti: Pariekiu žemę. Pariẽkti lauką, t. y. pirmą kartą suarti. Pūdymą jau pàriekiau. Užsidėk plūgą ant ragių ir eik pūdymą pariekti. Tai indžiūvo, negalima ir pariẽkt [pūdymo] !
pérriekti. parriekti. perpjauti: Párriekiau kepalą duonos pusiau. Duoną kaip párrieksi – marga. Pársiriek riekę, kad par storą atriekiau. Aš tą pagrandėlį persiriẽksiu ir pusę tau duosiu.
prariẽkti, -ia (pràriekia), pràriekė. pradėti riekti, prapjauti: Prariẽk kepalą, padėdamas ant stalo. Prariẽk ragaišį, ar geras. Prariẽkt reik šitą kepalą, žiūrėsim, kokia ta duona. Pràriekiau paskutinį bakanėlį duonos. Duonos prariẽk! Namie prariekęs [duoną],
atrado tuos pačius raudonuosius, kuriuos įdėt liepė. Kaip svočiutė priėjo, karvojėlį prariekė. Atnešė iš stancijos atšaldytą virtą kumpį, tik tik prariektu galu, rausvai baltu. Naujo kepalo vakare neprariekia, ba greit suvalgo, ir toji duona greit genda. Vakare prariektas bakanas esti neskalsus. Vakare prariekus duonos bakaną, kampelis reikia mesti į maltuvės duris – duona bus skalsesnė. Neprariek bakano vakare – šeimyna išbėgs. Tik keptą duoną iki pusdienio galima prariekt. Negalima riekti duonos, tik ką išimtos iš pečiaus, jei dar kita kepa – prariekus pečiuj esanti nustoja kepti. Pirma plutą prariek, paskui prie minkštimo prieisi. Šiltos duonos prasìriekėm, pavalgė šviežios ir pradėjo gulinėt. Nebėra duonos, prasiriẽksiu šviežią bakanėlį. Ragaišio yra, galit prasiriekt. pradėti: Aš prariekiau žėdną darbą, t. y. pamokiau.
pririẽkti, -ia (prìriekia), prìriekė. daug atriekti, pripjaustyti: Prìriekei duonos kaip talkai. Prisiriẽksiu duonos, ragaišio, kad užtektų visai dienai.
suriẽkti, -ia (sùriekia), sùriekė
1. supjaustyti (duoną), suraikyti: Sùriekei tokiais zavalakais duoną kaip džiovinti ar kaip ubagams dalyti. Susiriẽksiu plonom riekelėm ir apmerksiu karštam vandeny. An stalo tura mašinelę tokią, suks teip, ir tos riekelės susìrieka.
2. suarti: Tiek dailiai sùriekiau dobilieną, ka pradėm nė vagų neišmanyti. Dobilienas jau pernai sùriekėm. Dirvas jau sùriekėm, suraikėm ir iškartojom – reiks sėti. Jau rugiams sùriekė dirvas. Jokiu arkliu šitaip dailiai lauko nesurieksi [kaip traktoriumi].
3. suduoti, sudrožti: Kap sùriekiau lazda, tai net susisukė.
4. sumušti: Prancūzų vaiskai … gyvatininkus ano kampo skaudingai suriekę.
užriẽkti, -ia (ùžriekia), ùžriekė.
1. pradėti pjauti (riekę): Tu ùžriekei tokią storą riekę. Paliko užriektą riekę duonos.
2. pažymėti riekiant: Išvažiuodamas į turgų liuobuos užriekti duoną, kad vaikai neėstų. Užsiriẽksiu duoną, kad žinotum, kiek atnešti pietum.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.