atrikti

.
rìkti, riñka (-a), -o.

1. riktelėti, šūktelėti, sušukti: Rìko užriko i paliko vaiką be pryžiūros. Riko suriko antrukart valdytojas žemės.

2. išduoti garsą. Čiulba, rika paukšteliai, t. y. rykauja.
atrìkti. atsakant sušukti: Aš jai sakiau tyliai, o jinai atrìko prieš visu balsu.
išrìkti. galėti sušukti: Ir del to tei, kad tas medis išduoda didelį balsą ir labai aiškų, išrinka ant keturių balsų.
prarìkti. pradėti rėkti, pravirkti: Prarìks – visiem bus baisu.
surìkti.

1. sušukti: Aš rinku, tu surikaĩ, o jinai užriks ant tavęs. Vilkų kandamas surìko. Kiaulės supras, kad jau vakaras, tik piemenys surìks: – Jovala, jovala, us, us! – klausos, kad ir kur bus nubėgę. Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės. Suriko kryžeiviai, lyg juos gyvatė inkando. Kad surìko iš visos gerklės! Jis suriko surikęs (labai suriko) ir krito negyvas. Surìko senis kaip velnias ropėse. Visi pamatė ir sarìko. Visi sarìko baisiais balsais. Ta suriko nesavo balsu, bet kol atpuolė kerdžius, tai bulius ir kaulus gaspadinei sumalė. sušunkant įsakyti: Aš jam surikau iš visos gerklės sustoti. Tada šalia sėdintis kareivis suriko: – Ar netylėsi tu, durniau!

2. garsiai uždainuoti, padainuoti: Vyrai, sueisim, surìksim – matai, kad lietaus nėr (dainuodami išprašysime lietaus) .

3. suriaumoti, sumauroti: Tie visi gyvuliai kaip suriko sykiu – pasidarė girioj didelis balsas. Skaudžiai surikęs, lokys puolė ant priešo. Ans tam veršiuo stačiai antšoko viršuo, tas veršis parsigando, surìko.
užrìkti

1. sušukti (ppr. barant): Kaip užriñka jis ant manęs, aš nusigąstu. Kai užrìks, galėsi šokt į padanges. Kap žurìks tas brolis vyriausias! Užrìko teip, ka turėjo nutilt. Įėjo ragana į stubelę, ten radus besiuvančią Saulės dukterį, užriko: – Kas čia yra, žmogiena smirdi! Ragana užriko ant kalaitės: – Ko tu čionai po priemenę vištas baidai!. Jis ant manęs tuoj užsirìko. Marti užsiriko ant jos: – Tai ne tavo dalykas! subarti: Mane užrìko sargybinis: – Negalima čia eiti. Ko tu mane trukdai? Aš nieko nenoriu matyti! – piktai užrinka Karalienė įėjusią tarnaitę.

2. garsiai užgiedoti, uždainuoti: Gerą balsą jis turi, kai užriñka, tai gražu ir klausytis. Gražus ponas užgiedojo, gaspadinė dar miegojo, antrą kartą kai užriko, gaspadinė net suriko.

3. sudejuoti, sušukti. Ateinanti pasaulin [geležinė gyvatė] delčios naktį, apuokui užrikus, karčiam čemeriui pražydus.

4. sukaukti. Du sykius garlaivys užrìko, jau laikas man bėgti.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>rìkti, </b>riñka (-a), -o. <br/>1. <span class="explanation">riktelėti, šūktelėti, sušukti: </span> Rìko užriko i paliko vaiką be pryžiūros. Riko suriko antrukart valdytojas žemės. <br/>2. <span class="explanation">išduoti garsą</span>. Čiulba, rika paukšteliai, t. y. rykauja. <br/><b>atrìkti</b>. <span class="explanation">atsakant sušukti: </span> Aš jai sakiau tyliai, o jinai atrìko prieš visu balsu. <br/><b>išrìkti</b>. <span class="explanation">galėti sušukti: </span> Ir del to tei, kad tas medis išduoda didelį balsą ir labai aiškų, išrinka ant keturių balsų. <br/><b>prarìkti</b>. <span class="explanation">pradėti rėkti, pravirkti: </span> Prarìks – visiem bus baisu. <br/><b>surìkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sušukti: </span> Aš rinku, tu surikaĩ, o jinai užriks ant tavęs. Vilkų kandamas surìko. Kiaulės supras, kad jau vakaras, tik piemenys surìks: – Jovala, jovala, us, us! – klausos, kad ir kur bus nubėgę. Suriko klaikiu balsu ir apalpusi parkrito ant žemės. Suriko kryžeiviai, lyg juos gyvatė inkando. Kad surìko iš visos gerklės! Jis suriko surikęs <span class="explanation"> (labai suriko) </span> ir krito negyvas. Surìko senis kaip velnias ropėse. Visi pamatė ir sarìko. Visi sarìko baisiais balsais. Ta suriko nesavo balsu, bet kol atpuolė kerdžius, tai bulius ir kaulus gaspadinei sumalė. <span class="explanation">sušunkant įsakyti: </span> Aš jam surikau iš visos gerklės sustoti. Tada šalia sėdintis kareivis suriko: – Ar netylėsi tu, durniau! <br/>2. <span class="explanation">garsiai uždainuoti, padainuoti: </span> Vyrai, sueisim, surìksim – matai, kad lietaus nėr <span class="explanation"> (dainuodami išprašysime lietaus) </span>. <br/>3. <span class="explanation">suriaumoti, sumauroti: </span> Tie visi gyvuliai kaip suriko sykiu – pasidarė girioj didelis balsas. Skaudžiai surikęs, lokys puolė ant priešo. Ans tam veršiuo stačiai antšoko viršuo, tas veršis parsigando, surìko. <br/><b>užrìkti</b><br/>1. <span class="explanation">sušukti (ppr. barant): </span> Kaip užriñka jis ant manęs, aš nusigąstu. Kai užrìks, galėsi šokt į padanges. Kap žurìks tas brolis vyriausias! Užrìko teip, ka turėjo nutilt. Įėjo ragana į stubelę, ten radus besiuvančią Saulės dukterį, užriko: – Kas čia yra, žmogiena smirdi! Ragana užriko ant kalaitės: – Ko tu čionai po priemenę vištas baidai!. Jis ant manęs tuoj užsirìko. Marti užsiriko ant jos: – Tai ne tavo dalykas! <span class="explanation">subarti: </span> Mane užrìko sargybinis: – Negalima čia eiti. Ko tu mane trukdai? Aš nieko nenoriu matyti! – piktai užrinka Karalienė įėjusią tarnaitę. <br/>2. <span class="explanation">garsiai užgiedoti, uždainuoti: </span> Gerą balsą jis turi, kai užriñka, tai gražu ir klausytis. Gražus ponas užgiedojo, gaspadinė dar miegojo, antrą kartą kai užriko, gaspadinė net suriko. <br/>3. <span class="explanation">sudejuoti, sušukti</span>. Ateinanti pasaulin [geležinė gyvatė] delčios naktį, apuokui užrikus, karčiam čemeriui pražydus. <br/>4. <span class="explanation">sukaukti</span>. Du sykius garlaivys užrìko, jau laikas man bėgti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.