saldė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. darytis saldu: Taip begalvojant ėmė saldėti burnoje, akys sunkėti. Kąsk sukrų, kad burno [je] saldė́tum.
2. darytis saldžiam: Ir taip jau mokėdavo jis širdį nuglostyt, kad ir juoda duona saldėjo jo rankose, ir kietas patalas nebebuvo kietas. būti saldžiam: Iš kurgi besaldė̃s [gira],
kad jau nurūgo.
atsaldė́ti. pasidaryti vėl saldžiam: Į sviestą deda sukraus, bene atsaldė́s [persūdytas] sviestas – ar ne beprotis!
įsaldė́ti. pasidaryti saldžiam: Kaip cukrus par daug įsaldė́jęs įkarsta. Arbata kad įsisaldė̃s. tai bus per saldi.
pasaldė́ti. pasidaryti saldesniam.
prasaldė́ti. išleisti saldumą tirpstant: Sukraus trupučiai smulkūs prasaldės arbato [je].
susaldė́ti. pasidaryti saldu: Padėk cukraus gabalėlį ant delno – nieko nebus, o padėk ant liežuvio – tuojau susaldės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.