.
šarpúoti, -úoja, -ãvo.
1. spėriai, žvaliai dirbti, triūsti, plušėti: Nežinau, ar stengsiu teip dirbti kaip jauna mergė, tečiau kiek galėdama krutėsiu, šarpuosiu. Mergikės pievose įkandin vyrų šarpavo kaip bitelės erškėtrožėse. Nors didžiausiai šarpuočiau, vienokiai vienas pats visų reikalams. padaryti nestengčiau. Kas ten teip šarpúo [ja],
kad i kudlos kilnojas?
2. skubant eiti: Šarpúok, vaikeli, namo. Matyti, šarpavo keliauti, nes abu išraudonavusiu, apšilusiu.
3. greitai valgyti, kimšti: Šarpúo [ja] vaikai duoną kaip velniukai, negal spėti kepti. Šarpúo [ja] obūlius vaikai po tris iš karto. kapoti: Pelės tik šarpúoja šiaudus.
atšarpúoti. skubant atvykti, ateiti, atskubėti: Jis atšarpãvo, t. y. atvažiavo, atsprūdo greitai. Atšarpavo į kalinį.
iššarpúoti.
1. skubant išeiti.
2. greitai išvalgyti: Katilą košės kaipmat iššarpãvom.
nušarpúoti.
1. žvaliai, spėriai darbą nudirbti: Lig vakaro nušarpúosiam visą tą bulvių lauką.
2. skubant nuvykti, nuskubėti: Nušarpavau aš į jąją aiškintis.
pašarpúoti. paskubėti: Kunegas Palubinskis, matydamas nustosiąs mažne jau įgytos vyskupystės, norėjo kuo greičiaus pats į Rymą pašarpuoti. Pašarpuokiv, kad netektų per vėlai važiuoti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.