atsekti

.
sèkti, sẽka (señka), sẽkė (sẽko)

1. eiti, vykti iš paskos, pridurmais: Įstoju, paskui eimi, seku. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas. Kumelys sẽka paskui vežimą. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka. Boba net prigulus senį sẽka. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie. Seka kai lapė paskui avino uodegą. Jau potam akėt ir žagrę sèkt (arti) panorėjau. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane. Jis sẽka mane pėda iš pėdos (įkandin) . Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (inpedzui) sekti. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis. Pėdus jo seku (einu iš paskos, įkandin) . Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo. Anuo metu … sẽkė jį didės minios. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu. | Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros. Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu],
o [v] anduo paskui sẽka. Senybiniai žodžiai sẽkė (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) ir atasekė lig šių laikų. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą. Vargas vargą seka. Iš apaštalams praneš [a] vargus, juos seksiančius (kuriuos jie patirs) . Kur adata lenda, ten ir siūlas seka. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks. Griekas ne teliokas – paskui nèseka. Reik sèkties iš paskos tokį krupį. Sẽkės visur [vaikiną],
nenorėjo paleisti. Šuo paskui jų sekės. Sekės aną mokytiniai jo.

2. būti, vykti tuojau po ko nors: Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus. Sekamą rytą jis išėjo į mišką. Seka pabaiga paguldymo. Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę.

3. išplaukti, aiškėti: Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą. Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie.

4. einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: Šuva seka zuikio pėdas.

5. stebėti judantį daiktą: Ans. neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį. Sẽka vaikas akim (žiūri, kur kas eina, ką veikia) . Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę]. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą.

6. stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: Žandarai ir studentus sekdavo. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė. Seksu tave, katral (= katrul) nueisi.

7. domėtis dalyko eiga, būkle: Aš nèseku savo kalbos. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą. Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas.

8. laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį. Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę. Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą.

9. rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): Geras arklys ir naktį kelią seka. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla. Mūso gyvoliai señka numus. Kiaulė saki senka namus. Eisi i nebsèksi savo numų. Arklys sekte pasenka namus. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė. Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka.

10. suvokti, susigaudyti: Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku. Ten dabar y [ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu. Laikrodis laiką sẽka (tiksliai rodo) – geras yr. Nuo to senkuos (sprendžiu, juntu) ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų. Valug to ir aš senkúos. Aš nesenkuos (negaliu atminti) metų. Mes nesenkamos (neįsidėmime) akmenų vardų. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė.

11. daryti, elgtis panašiai kaip kitas: Jis teip padarė, sèkdamas kitus. Dabar sodžius miestą sẽka. Jau ir sūnus sẽka tėvu. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė. Tu nesek daugybės ant pikto. Viešpatį Christų sektum̃bime. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį. Vilkiukai vilką seka.

12. remtis, vadovautis, laikytis: Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau.

13. būti panašiam, atsigimti: Tėvą (tėvu) sekęs. Čia jau vaikas nebe manim sekęs. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs. Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras.

14. panašiai vykti, atitikti: Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio. Vasara sẽka žiemą. Žiema vasara sẽka. Vasara sẽkasi į žiemą. Ant vasaros sẽkasi žiema. būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša. Sriuba mėsą seka. Obuoliai obelį seka.

15. atlikti, vykdyti: Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę. Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško.

16. prižiūrėti, saugoti: Savo numų dabą sekė. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi. Tu nebsenki namų.

17. pasakoti: Sekmę seku, sekmę sakau. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka. Senelė mokėjo jiemu sèkt. Moma sẽka vaikui pasaką. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas.

18. būti galima, galėti: Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot. Riebiõs mėsõs niekam nèseka. Kruopos nèseka valgyt – neskanios. Plonas ledas: eit dar nèseka. Man neseka eit iš namų. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot. Vasarojus sėt dar neseka. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt. Jau rogėm važiuot nèseka. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą. Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? Brangiai žudarbuit sẽkas. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos (malkoms) pjaut. Čia ir pieno sẽkas gaut. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Sekė̃s pereit. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt. priderėti, reikėti: Tokie dalykai nèseka kalbėti. Nèseka jaunai mergai eit vienai. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt. Daug kalbėt nèseka. Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot.

19. turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: Dabar nèseka. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro. Neseka gyvent. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo. Jam sekė̃s. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau. Nèsekos gyventi. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Katram nesekas, tam i neseksias. Jam visa kas sekas – kap iš pieno. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas. Pinigai sẽkas aždirbt. Antanui nesìseka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu [i] nieko nedaro. Kap tau, Mare, sekasis? Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis. Tik vėlai atsikelk, ir nesìseka. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės. Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis. Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda. Mano darbas man gerai sẽkas. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! Didžiai jam sekas. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis. Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis. Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka. Mumiem kiaulės nesìseka. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena. Man arkliai nèsekas. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai. Sekas kai senam (kaip čigonui) meluot. Sekas meluot kaip ropė graužt. Sekasi kai ledas (ledą) krimsti (griaužti). Sekas kap šuniu [i] ant ledo. Sekas kaip čigonui su kumelėm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor.

20. pasitaikyti: A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta.

21. būti skalsiam: Ėdis nèsekos par linų mynimą.
sèkti (kieno)
pėdomìs (pėdaĩs, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: Ir tu sek mano pėdomis. Vaikas sẽka tėvo pėdõm. Sekì motynos pė́das nieko nedirbti. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai. Ar neseks močios pėdais? Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo. Vaikai visados tėvų takais seka. Sūnus (Vaikas) sẽka tėvo tãką.
sèkti (kieno)
žingsniùs žiūrėti, kaip kas elgiasi: Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius.
antsisèkti, antsìseka, antsìsekė. sekant užeiti, užsivaryti: Antsìsekė medės kiaulę ir nušavo.
apsèkti, àpseka, àpsekė.

1. apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus.

2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu?
atsèkti, àtseka (atseñka), àtsekė (atsẽko)

1. ateiti iš paskos: Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė. Kaip tik parvažiavo [mergina],
tai jis ir àtsekė ją. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias. O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka. Atsìsekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio. ateiti kieno pėdsakais: Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį]. Atsìsekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę. Atsìsekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms.

2. atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną. Skalikai tavo pėdas niekai [p] neatsèks. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų. Tik po metų atsekė. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi. Atsisèkt vagį ne bet kam atseina.

3. atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti. Aš jau visai neàtseku to kiemo (kaimo) apžėlimo. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus. Šuo nebatseñka numų. Paklydęs kelį negal atsèkti. Ar vienas atseksi kelią? Buvęs, o nebatseñkąs taką. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas. Atseku kelią. Kelią atsekti. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą. Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum?. Atsìseka [vaikai] senas vietas greitai. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi.

4. nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų]. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau. Negalim atsèkt, kas in ką priguli. Tai savo protu negali atsekti. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama. Neatseku tą balsą (nemoku tos melodijos) . Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė. Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti. Toj girioj negalėjau atsisèkti.

5. būti panašiam: Sūnus atsẽkęs į tėvą.

6. atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: Atsargiai, žiūrėk, kad juos. gražiai imtai ir atsektái.

7. įspėti, atspėti, numatyti: Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro] !

8. sugrįžti: O danguose linksmybė per vierą ataseks. Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu.

9. įvykdyti: Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį.

10. turėti sėkmę, sektis: Man labai gerai atsìsekė šitas arklys pirkt.
siū́lo gãlą atsèkti išaiškinti: Atsèks siū́lo gãlą (suras nusikaltimo pradžią) .
dasèkti, dàseka, dàsekė.

1. ieškant, sekant surasti, susekti: Dàsekė vaikus vagiant obuolius.

2. nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė.
įsèkti, į̃seka, į̃sekė

1. sekant, iš paskos įeiti: Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan. Sek paskui aklą – įseksi į balą.

2. nusisekti, pavykti: Tai Levu [i] neinsìsekė [žmona gaut].
išsèkti, ìšseka, ìšsekė. sekant, iš paskos išeiti: Šuo ìšsekė paskui jį ir nebeparbėga. Šuo išsekė mane laukan. Žentas išsekė iš paskos. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį ìšsekė jo viernas šuva.
nusèkti, nùseka, nùsekė;

1. iš paskos nueiti: Šuva paskum nùsekė. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė.

2. ieškant nueiti kieno pėdomis: Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu. Nusìsekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę.

3. nulydėti žvilgsniu nutolstantį: Ji nusekė akimis tą žmogų.

4. sekant išaiškinti, išsiaiškinti: Randu, nuseku. Nenusekamas, nenutiktinas. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt.

5. remtis kuo, laikytis ko: Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu.

6. atsigimti, paeiti: Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas. Mano vaikai po tėvu nusẽkę. Vienas sūnus nusẽkęs į mane. Sekęs tėvu ir nusẽkęs. Nusisekęs vaikas į motiną. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę.

7. numanyti, nutuokti, suprasti: Nieko nenùseka darbo. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai. Ir nenusekami keliai jo.

8. būti sėkmingam, pavykti: Nenusekęs šio žodžio aiškinimas. Nenusìsekė šiuokart duona iškept. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusìsekė jau tau. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai.
pasèkti, pàseka, pàsekė

1. nueiti iš paskos: Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys. Nesek – aš tau paseksiu! Pàsekė paskui ją kačiokas. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol [i] nulėkę. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai. Daug žmonių pasekė jį pėsti. | Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė. Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti. paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: Ar nematėt pasẽkusio šunio? paskiau gyventi: Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams.

2. suspėti eiti iš paskos: Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus. Aš jį negaliu pasèkti. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti.

3. būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: Po giedros paseks audra. Žiemą pàseka pavasaris. Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų.

4. kiek stebėti judantį daiktą: Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato.

5. kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda. Pasèk, kur eis višta dėt. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti.

6. ieškant paeiti kieno pėdsakais: Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo.

7. surasti, einant kieno pėdsakais: Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą. Šuo paseñka pėdas.

8. atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? I kaip čia daba pàsekėt? Jei pasèksi, eik tuo takiuku. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Nebepàseku, kur yra vaistinė. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti. pasaugoti: Ten tą ribą pasèk tiktai.

9. suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: Aš tų metų nepasenkù (neapskaičiuoju, neatsimenu) . Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti. Ans natą pasenka, o balso netura. Balsą (melodiją) nepasèkti. Aš nepàseku tų dainų. Vieną raidę recepto pàseka (perskaito), kitas atspė [ja].

10. padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? Blogas pavyzdys lengvai pasekamas.

11. paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: Jis buvo savo tėvu pasekęs. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo. Pasẽko vaikas po tėvi. Senelius daugiausia pàseka vaikai. Jeigu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm. Anas močią pasẽkęs. Vaikai pàseka pagal tėvus. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia. Tėvas gėrė, o vaikai nepasìsekė: nė vienas negera. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasìseka.

12. būti panašiam, panašiai vykti: Jei žiema vasara pasèks, sustipsma. Vasara žiemą pasẽkusi. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė.

13. nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą.

14. imti vadovautis, laikytis: Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta.

15. papasakoti: Pasèk man pasaką, mamute. Aš tau paseksiù vieną sekmę. Pasèkt tau „Balti veršeliai“?

16. turėti laimę, pavykti: Tik kad jau jis pasèktų (kad jam pasisektų) !. Tavo darbas nepasisèks. Kaip pasìseka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt. Bet šį kartą kelionė nepasisekė. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? Jam pasìsekė sudabot, kas vagia. Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie. Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks. Kad tau pasisèktųs. Jam pasisenka kraują apstabdyti. Jam pasiseka. Gerai pasiseka jam. Darbas man pasiseka. Kitą kartą nepasìseka duona – išeina blogesnė. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės. Pasìsekė kap aklai vištai grūdas. Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi.
(kieno)
pėdõm (pė́das) pasèkti

1. būti tokiam pat, atsigimti: Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi.

2. panašiai daryti, elgtis: Kuris iš jų paseks mano pėdom?
parsèkti, par̃seka, par̃sekė.

1. pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė. Visi gyvuliai paskui juos parsekę. Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės. O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę.

2. pareiti pagal pėdsakus: Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo. Parsìsekė šuo pėdoms. Parsìseka pėdums i namo pareina.
pérsekti.

1. išpasakoti: Sekmės visos pérsektos.

2. persekioti: Persekiau bažnyčią Dievo.
prasèkti, pràseka, pràsekė. pražiopsoti: Jis pràsekė gyvenimą (nieko nepasiekė) .
prisèkti, prìseka, prìsekė;

1. sekant iš paskos, prieiti: Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo. Jis sekė sekė ir prìsekė prie urvo. Ė paskui juos. prisekė ir medžiotojai. Siūlas kamuolio galą priseks. imti paskui eiti: Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo.

2. ieškant, sekant pėdsakais, surasti: Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį. Ar prìsekėt vakar vagį su šunim? Prìsekė, kas pavogė mėsą. Aš gi vagį pėdais prìsekiau. Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis. Prisiseko, kas pavogė karvę.

3. išaiškinti, slapta sekant: Buvo prisekę aną už piningų dirbimą.

4. sulaukti: Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų.

5. įrodyti: Neprisekamas.
prisektinaĩ. Prisektinai parodžiu, priseku ką kame.

6. pajausti, suvokti, pagauti: Mas visos turiam prisèkt natą. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas.

7. pripasakoti: Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų.
susèkti, sùseka, sùsekė;

1. sekant surasti: Sùsekė vagių lizdą. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio. Su siūlu kamuolį greit suseksi. Suseks siūlas kamuolį. Suseksim (susèkti. suseksi.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsekti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sèkti</b>, </b>sẽka (señka), sẽkė (sẽko) <br/>1. <span class="explanation">eiti, vykti iš paskos, pridurmais: </span> Įstoju, paskui eimi, seku. Lapė sẽkė bulių iki kiemo, kur pasakė: teks kalėms ir katėms, o man neteks. Paskum ratus sẽkė baltas šuniokas. Kumelys sẽka paskui vežimą. Anas mato, kad kokia moteriškė paskui jį sẽka. Boba net prigulus senį sẽka. Ar paspėsi paskui mane sèkti? Veizėk, kaip señka tie žąsyčiai manie. Seka kai lapė paskui avino uodegą. Jau potam akėt ir žagrę sèkt <span class="explanation"> (arti) </span> panorėjau. Teip paskui kamuoluką besekdamas, nuėjo pas saulę. Užtenka man pamoti vienu pirštu, paliks ją ir seks paskui mane. Jis sẽka mane pėda iš pėdos <span class="explanation"> (įkandin) </span>. Ant šviežių pėdų, ant karštų pėdų impėdžiui (inpedzui) sekti. Dabar jau reikėjo įtempti jėgas: policija sekė pėdomis. Pėdus jo seku <span class="explanation"> (einu iš paskos, įkandin) </span>. Sekė tada jį paskui didis pulkas žmonių ir moterų, kurios dejavo ir apverkė jį. O kaip jis ejo nuog kalno, sekė jį daug žmonių. Ir kad išleidž avis savo, eit pirma jų, ir avys seka jį, nesa pažįsta balsą jo. Anuo metu … sẽkė jį didės minios. Atsiųsk mumus … angelą, kuris mus seks bei ves geru … keliu. \| Da iš pradžios, kai įsėdom [į laivą] tai sẽkė žuvėdros. Sugulėm an karties ir šliaužiam [ledu], o [v] anduo paskui sẽka. Senybiniai žodžiai sẽkė <span class="explanation"> (buvo paveldimi, perduodami iš lūpų į lūpas) </span> ir atasekė lig šių laikų. Nelaimės kartais ateina visai nelauktai ir paprastai jos seka viena kitą. Vargas vargą seka. Iš apaštalams praneš [a] vargus, juos seksiančius <span class="explanation"> (kuriuos jie patirs) </span>. Kur adata lenda, ten ir siūlas seka. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan. Kur eisi žmogus, smertis paskui tavę seks. Griekas ne teliokas – paskui nèseka. Reik sèkties iš paskos tokį krupį. Sẽkės visur [vaikiną], nenorėjo paleisti. Šuo paskui jų sekės. Sekės aną mokytiniai jo. <br/>2. <span class="explanation">būti, vykti tuojau po ko nors: </span> Po poliklinikos sekdavo vizitai pas ligonius į namus. Sekamą rytą jis išėjo į mišką. Seka pabaiga paguldymo. Todėl sekės antras užsigynimas tuojau po pirmojo. Bet dabar, mielas skaitytojau, sekas paskutinis žodis, prie kurio apsistokim. Tada sekasi jo vainikavimas ir prysėga. Sekasi … giesmė apie Jėzaus Christaus deivystę ir žmogystę. <br/>3. <span class="explanation">išplaukti, aiškėti: </span> Iš to sekė išvada, kad valstietis niekada neturės teisingos pažiūros į gamtą. Iš to tikrai sekasi, jog neišganytingi būsią nemielaširdingiejie. <br/>4. <span class="explanation">einant pėdsakais, tyrinėti, stengtis surasti kieno ėjimo kryptį: </span> Šuva seka zuikio pėdas. <br/>5. <span class="explanation">stebėti judantį daiktą: </span> Ans. neveiza į viršų, bet ans señka šašėlį. Sẽka vaikas akim <span class="explanation"> (žiūri, kur kas eina, ką veikia) </span>. Artyn bijojome prieit, ale tik iš tolo sekėme [gyvatę]. Ir kiek motinai reikia juos rūpestinga akimi sekti ir saugoti! Vaikai aptilo, tik akimis sekė voveraitę. Seku klaidžiojantį mamos žvilgsnį ir matau – įsminga jis į langą. <br/>6. <span class="explanation">stebėti (ppr. slapta) kieno nors veikimą, norint ką išsiaiškinti: </span> Žandarai ir studentus sekdavo. Caro vyriausybė nuolat sekė Lenino revoliucinę veiklą. Sek vagį: šiąnakt vištą pavogė. Šeimininkė vištą seka – žiūri, kur ji nuslinks kiaušinio dėti. Vienas žmogus kavojo pinigus, kitas jį sekė. Seksu tave, katral (= katrul) nueisi. <br/>7. <span class="explanation">domėtis dalyko eiga, būkle: </span> Aš nèseku savo kalbos. Tą [kalbos] mokėjimą jis didino, stebėdamas gyvąją kalbą ir sekdamas lituanistikos literatūrą. Carinė policija sekė gyventojų nuotaikas. <br/>8. <span class="explanation">laikytis orientyro, vadovautis kokiais požymiais, einant kur, ieškant ko: </span> Atrado taką, katrą sekdami suvokė ir kelį. Išgirdo gaidžius begiedant ir, tą balsą sèkdamas, išėjo į pagirį. Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – sekù paseku uošvelio dvarą. Karaliai, sekdami žvaizdę, Christų poną est atradę. Naktimis tankmėmis girių ir versmėmis, sekdamos nu žvaizdžių, Keistutas, visas šakų nudraskytas, išejo an galo į kaimą. <br/>9. <span class="explanation">rasti, atpažinti (ėjimo kryptį, kelią): </span> Geras arklys ir naktį kelią seka. Ta bjauryčyna kumelė nėmaž nesenka kelio, yt gatavai akla. Mūso gyvoliai señka numus. Kiaulė saki senka namus. Eisi i nebsèksi savo numų. Arklys sekte pasenka namus. Lapuo iškritus ar žiemą keleiviai nu žvaizdžių kelį tesekė. Su gyvate nearsi: ne kamantai mieru, ne vagos señka. <br/>10. <span class="explanation">suvokti, susigaudyti: </span> Ans sugaudė muni, kad aš nèseku raidžių, aš tikt ano žodžius šneku. Ten dabar y [ra] prisistatę, kad aš jau ten nė sekti nebgaliu. Laikrodis laiką sẽka <span class="explanation"> (tiksliai rodo) </span> – geras yr. Nuo to senkuos <span class="explanation"> (sprendžiu, juntu) </span> ano gerą širdį, kad mun paskolino piningų. Valug to ir aš senkúos. Aš nesenkuos <span class="explanation"> (negaliu atminti) </span> metų. Mes nesenkamos <span class="explanation"> (neįsidėmime) </span> akmenų vardų. Nu ragų reik gyvolio amžių sekties, ne nu plauko. Aš nuo savo slūžmos senkuos, kad ans dvidešimtį metų pabengė. <br/>11. <span class="explanation">daryti, elgtis panašiai kaip kitas: </span> Jis teip padarė, sèkdamas kitus. Dabar sodžius miestą sẽka. Jau ir sūnus sẽka tėvu. Cigonai nèseka kitų, laikosi savo papročių. Rašydamas lietuviškai, Baranauskas lenkų poezija visai nesekė. Oi! kaip būt padoru, kad visi didžiūnai sektum jo paveizdą. Bet kad paseno ir vaikai jo, būdo tėvo nesekė. Tu nesek daugybės ant pikto. Viešpatį Christų sektum̃bime. Gera būtų didžiūnamus tame sekti Viešpatį. Vilkiukai vilką seka. <br/>12. <span class="explanation">remtis, vadovautis, laikytis: </span> Be reikalo jis aklai seka šitais kalbos pavyzdžiais. Kai sekei mano patarimais, ar nelydėjo tave visur pasisekimas? Rados svieto niukinys, kalbąs ir sekąs įvairią dabą ir tikybą. Sekdamas teisybę muno rašte, aš turėjau taip rašyti, kaip raštūse senovės radau. <br/>13. <span class="explanation">būti panašiam, atsigimti: </span> Tėvą (tėvu) sekęs. Čia jau vaikas nebe manim sekęs. Kartais ir krikšto tėvais vaikas seka. Vaikai senka pagal bočiaus, rečiau pagal tėvų. Jie čigonais sekę; jis tavim sekęs. Vienas [sūnus] buvo geras, ė kitas, – tėvą sekęs – labai nedoras. <br/>14. <span class="explanation">panašiai vykti, atitikti: </span> Kai tas [pranašysčių] knygikes parskaitai, tai viskas sẽka. Jei žiema seks į vasarą, tai bus vandenio. Vasara sẽka žiemą. Žiema vasara sẽka. Vasara sẽkasi į žiemą. Ant vasaros sẽkasi žiema. <span class="explanation">būti priklausomam nuo ko, lemiamam ko: </span> Daržinių apynių yra įvairios veislės, kurios vienog didžiai seka gruntą, kuriame auga: kaipogi gerame grunte augdamos derlingą vaisių duoda, o prastame grunte menką vaisių neša. Sriuba mėsą seka. Obuoliai obelį seka. <br/>15. <span class="explanation">atlikti, vykdyti: </span> Tai Dieve duok kožnam, kurs mūsų Lietuvą garbin ir, lietuviškai kalbėdams, baudžiavą sẽka. [Žmonės] ponų baudžiavą sekti ginasi. Ans, sekdamas prisakymą tėvo nabaštiko, išejo į šiaurę. Drąsiai sek kožną grieką, prapuolimą sau pats ieško. <br/>16. <span class="explanation">prižiūrėti, saugoti: </span> Savo numų dabą sekė. Pats nieko negalia pasakyti, ans jau i numus sẽka. Juo nugis savi lepini ir seki kūną, tuo sunkesniai paskuo primokėsi. Tu nebsenki namų. <br/>17. <span class="explanation">pasakoti: </span> Sekmę seku, sekmę sakau. Ir klausau, kur tik sekmę sẽka. Senelė mokėjo jiemu sèkt. Moma sẽka vaikui pasaką. Sekù, sekù pasaką, vilks padėjo ašaką. Marė šią pasaką sekdavo pusiau dainuodama, ir dėl to, jos klausant, būdavo dar graudžiau. Seka, seka močiutė iš lėto – seka pasakas ilgas. Kas sekė – blynas ir pyragas, o kas klausė – klynas ir noragas. <br/>18. <span class="explanation">būti galima, galėti: </span> Žiemą nèseka (negalima, nevalia) basam vaikščioti. Kosulys dusina, pilvą gelia – užmigt nèseka. Sopa man koją – nèseka gerai vaikščiot. Riebiõs mėsõs niekam nèseka. Kruopos nèseka valgyt – neskanios. Plonas ledas: eit dar nèseka. Man neseka eit iš namų. Ten labai kelias blogas, neseka išvažiuot. Vasarojus sėt dar neseka. Vasarą per dainas nèseka ir susklausyt. Pernai metais turėjau šešiolika kalakutų, tai nèsekė ir apsiklausyt. Jau rogėm važiuot nèseka. Puodo ant stalo neseka statyti, nes kurmiai raus pievą. Ar sẽkas (gali, valia) čia gulėti? Brangiai žudarbuit sẽkas. Tą ąžuolaitį sẽkas an malkos <span class="explanation"> (malkoms) </span> pjaut. Čia ir pieno sẽkas gaut. Ar sẽkas jau važiuot per ežerą? Sekė̃s pereit. Dar̃ tik su meškere sẽkas gaudyt. <span class="explanation">priderėti, reikėti: </span> Tokie dalykai nèseka kalbėti. Nèseka jaunai mergai eit vienai. Neimk, vaikel, nèseka svetimo judint. Ir to didžiulio namo sẽkė mokyklą padaryt. Daug kalbėt nèseka. Nežinau, pienas ar sèksis po silkei duot. <br/>19. <span class="explanation">turėti sėkmę, gerai vyktis, eitis: </span> Dabar nèseka. Nieko nèseka, kai [ūkyje] nėra vyro. Neseka gyvent. Vai tai meili mergužėlė, tik nesekė kelionėlė. Gerai sekant prieteliui, džiaugėsi anys su juo. Jam sekė̃s. Ale jau nesèkdavos, o paskui jau papratau. Nèsekos gyventi. Anai taip nèsekės mokslas, kad neduok Dieve! Katram nesekas, tam i neseksias. Jam visa kas sekas – kap iš pieno. Jam visi darbai sẽkasi kaip rašyt. Kiaulę apsimoka laikyti, jei gerai sẽkas. Pinigai sẽkas aždirbt. Antanui nesìseka: karvė sirgo, kiaulė klupinėja. Marčią apvelka kailiniais, kad avys sèktųsi, žentu [i] nieko nedaro. Kap tau, Mare, sekasis? Tikrai nežinau, kap su darbais sèksis. Tik vėlai atsikelk, ir nesìseka. Viena [duktė] mokslą ejo, nèsekės. Ka ans ejo į mokslą, anam sẽkės. Jam kalbos [mokytis] sẽkėsis. Matematikos iš tiesų nemėgau, ir ji man sunkiai sekėsi. Mun motriškos gauti señkas, ale tiktai neseñkas su anoms gyventi. Nesiseka darbas jam, t. y. dirba be jokios nuosaikos. Nei darbas šiandien jam nebesiseka, nei valgis nelenda. Mano darbas man gerai sẽkas. Tai dar juo dailiaus uždėts mums sẽkasi darbas. Taip pat nesisekė jam valgyti ir žuvį su šakutėmis ir peiliu. Jau kad nesiseka kam, tai nesiseka! Didžiai jam sekas. Miestas džiaugiasi, kada gerai sekasi teisiemus. Jam visi daiktai šiame sviete … gerai turės sektisi. Ir ką jisai darytų, jeib jam tatai sektųse. Kitam nepavydėk, i tau geriau seksis. Jei kelyj sutinki bobą – nesiseks, jei vyrą – seksis. Jei perbėga zuikis per kelią – tai nesiseka. Mumiem kiaulės nesìseka. Bitės tada tik sekas ir esti geros, kad bičiuoliai nešykštūs ir vienybėj gyvena. Man arkliai nèsekas. Kas muša kates, tam nesiseka karvės; kas muša šunis, tam nesiseka arkliai. Sekas kai senam (kaip čigonui) meluot. Sekas meluot kaip ropė graužt. Sekasi kai ledas (ledą) krimsti (griaužti). Sekas kap šuniu [i] ant ledo. Sekas kaip čigonui su kumelėm. Kad man tai ir sẽkas kaip nuo liepto upėn. Ne vis teip sekasi, kaip viens nor. <br/>20. <span class="explanation">pasitaikyti: </span> A sèksias pamatyti, katra [višta] giesta. <br/>21. <span class="explanation">būti skalsiam: </span> Ėdis nèsekos par linų mynimą. <br/><b></b> sèkti</b> (kieno) <br/><b>pėdomìs (pėdaĩs, pė́das, pė́du, pė́dus, tãką, takù) </b> <span class="explanation">daryti, elgtis panašiai kaip kitas; imti pavyzdį iš ko: </span> Ir tu sek mano pėdomis. Vaikas sẽka tėvo pėdõm. Sekì motynos pė́das nieko nedirbti. Jeigu sūnus seks tėvo pėdas, tai gyvens gerai. Ar neseks močios pėdais? Teipo ir mumus visiemus pareitisi daryti, jei norim sekti pėdu tėvo savo dangujęjo. Vaikai visados tėvų takais seka. Sūnus (Vaikas) sẽka tėvo tãką. <br/><b>sèkti</b> (kieno) <br/><b>žingsniùs</b> <span class="explanation">žiūrėti, kaip kas elgiasi: </span> Esą ne tarnų reikalas sekti ponų žingsnius. <br/><b>antsisèkti, </b>antsìseka, antsìsekė. <span class="explanation">sekant užeiti, užsivaryti: </span> Antsìsekė medės kiaulę ir nušavo. <br/><b>apsèkti, </b>àpseka, àpsekė. <br/>1. <span class="explanation">apeiti iš paskos ratu: </span> Šuva apisekė mane per visus laukus. <br/>2. <span class="explanation">apimti: </span> Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? <br/><b>atsèkti, </b>àtseka (atseñka), àtsekė (atsẽko) <br/>1. <span class="explanation">ateiti iš paskos: </span> Važiavau aš, ir šuo kana kieno paskui man' àtsekė. Kaip tik parvažiavo [mergina], tai jis ir àtsekė ją. Aš bijojau ten eit, kad neatsèktų tas velnias. O tas žinojo, kad jau smertis iš paskos àtseka. Atsìsekė klebono gaspadorius ir klausia žmogelio. <span class="explanation">ateiti kieno pėdsakais: </span> Sekt, sekt, i atàsekė net namo [vagį]. Atsìsekiau aš pas tavę, t. y. radau tavę. Atsìsekė į numus iš paskos i rado [vagį] su toms paltėms. <br/>2. <span class="explanation">atrasti, einant kieno pėdsakais, vadovaujantis kokiais požymiais: </span> Zuikį pėdomis (ant pėdų, pagal pėdas) atsèkti. Paskum vėžėm jie sekė, sekė ir àtsekė. Nėkaip negalėjau atsèkti, kur tas avis nuvarė. Kapitonas iš pat pakrantės atsekė takeliu nedidelę lūšną. Skalikai tavo pėdas niekai [p] neatsèks. Ka slepi, reik paslėpt teip, ka bele kas neatsektų. Tik po metų atsekė. Simanai, ar apkurtai? Visur nuieškojau, vos atsekiau, – kalbėjo priilsusi. Atsisèkt vagį ne bet kam atseina. <br/>3. <span class="explanation">atminti, atpažinti (kelią, vietą, kur anksčiau būta): </span> Aš kartą kur važiavęs paskui kelią atsenkù, neklystu. Teip gerai žinojau tą vietą, ali dabar jau negaliu atsèkti. Po Klaipėdą nieko nebatsenkù. Eina vis užlauždama šakas, kad galėtų atsekti numie grįžti. Aš jau visai neàtseku to kiemo <span class="explanation"> (kaimo) </span> apžėlimo. Jis seniai čia vaikščiojo, tai neatsèks namų mūsų naktį. Gandrai, blezdingos atseñka savo lizdus. Šuo nebatseñka numų. Paklydęs kelį negal atsèkti. Ar vienas atseksi kelią? Buvęs, o nebatseñkąs taką. Šiandien aš tus visus kelius atsèkčio, ka jau būtų reikalas. Atseku kelią. Kelią atsekti. Nu gaidžio ar šunies balso numus savo tegalėjo atsekti. Dienos vidu sugrįžęs, atsekė vietą. Taip jis dar vis tolyn kaip vilkte nusivilko, kad butą atsektų. Tamsi naktis, tolims kels, nebatsèksit kelio. Sveteliai, sveteliai, vėlus vakaras, ar atseksit kelią? Teip tolie žadėta, teip tolie nuduota, argi ana pargrįžtum, matušelę atsektum?. Atsìseka [vaikai] senas vietas greitai. Jeigu paklysti, išsiversk pirštines ir drabužius, tai vėl atsiseksi. <br/>4. <span class="explanation">nustatyti, išaiškinti, suvokti, suprasti, susigaudyti: </span> Aš neàtsekiau, katra mano krūva [šakų]. Rėžiais buvom, dar i dabar rėžius gal atsèkti. Dar langą matau ir medį ant oro atseku, bet po kojom tako nebematau. Negalim atsèkt, kas in ką priguli. Tai savo protu negali atsekti. Nėsa ir linksmybės gimtinė yra atsekama; jos kilmė gerai pažįstama. Neatseku tą balsą <span class="explanation"> (nemoku tos melodijos) </span>. Negal to razumas mūsų atsekti, koki tai yra … gėrybė. Kaip tamsta atsiseki tą žodį sakyt? Tik supilami ten aukšti kaupai, kad žmonės ir po šimtmečių atsisektų, jos čia maro kapai buvę. Kur (kokiame dalyke) atsisèkti. Toj girioj negalėjau atsisèkti. <br/>5. <span class="explanation">būti panašiam: </span> Sūnus atsẽkęs į tėvą. <br/>6. <span class="explanation">atrinkti pagal tai, kaip buvo sutvarkyta, sudėta: </span> Atsargiai, žiūrėk, kad juos. gražiai imtai ir atsektái. <br/>7. <span class="explanation">įspėti, atspėti, numatyti: </span> Negali atsèkt, negali atmyt, kap kur kada bus. Žiūrėk, kap àtsekėm, ką bus lietaus! Kalendoriai nieko o nieko neatseñka [oro] ! <br/>8. <span class="explanation">sugrįžti: </span> O danguose linksmybė per vierą ataseks. Aš vėl atsisenku ir niekados nuo tavęs neatsiskirsu. <br/>9. <span class="explanation">įvykdyti: </span> Anys nusistebėjo … Dievą savo žodį atsekusį, sūnų savo svietui siuntusį. <br/>10. <span class="explanation">turėti sėkmę, sektis: </span> Man labai gerai atsìsekė šitas arklys pirkt. <br/><b></b> siū́lo gãlą atsèkti</b> <span class="explanation">išaiškinti: </span> Atsèks siū́lo gãlą <span class="explanation"> (suras nusikaltimo pradžią) </span>. <br/><b>dasèkti, </b>dàseka, dàsekė. <br/>1. <span class="explanation">ieškant, sekant surasti, susekti: </span> Dàsekė vaikus vagiant obuolius. <br/>2. <span class="explanation">nustatyti, išaiškinti, sužinoti, susekti, suvokti: </span> Aš to nedasekiau, kodėl manęs nemušai. Ne vienas apei pradžią cigonų didžias kningas prirašė, tečiaus jų tėvynės kaip reikiant nedasekė. <br/><b>įsèkti, </b>į̃seka, į̃sekė<br/>1. <span class="explanation">sekant, iš paskos įeiti: </span> Kad ir išbėga kiaulės, tai parodai viedrą, ir vėl įseka gurban. Berniokas tylėdamas įsekė paskui savo poną. Sek paskui bitę – medun įseksi, o paskui vabalą – mėšlan. Sek paskui aklą – įseksi į balą. <br/>2. <span class="explanation">nusisekti, pavykti: </span> Tai Levu [i] neinsìsekė [žmona gaut]. <br/><b>išsèkti, </b>ìšseka, ìšsekė. <span class="explanation">sekant, iš paskos išeiti: </span> Šuo ìšsekė paskui jį ir nebeparbėga. Šuo išsekė mane laukan. Žentas išsekė iš paskos. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį ìšsekė jo viernas šuva. <br/><b>nusèkti, </b>nùseka, nùsekė; <br/>1. <span class="explanation">iš paskos nueiti: </span> Šuva paskum nùsekė. Ančiukė nuplaukė visai į kitą kraštą prūdo, paskui ją ir karalius nusekė. <br/>2. <span class="explanation">ieškant nueiti kieno pėdomis: </span> Jis nùsekė vagį kaip kamuolį po siūlu. Jis su savo sūnumis sekė vagį pėdomis ir nusekė iki vieškelio, o toliau ir nebegalėjo. Jisai turėsiąs nusekti tuo keliu. Nusìsekė pėdoms ir atėmė vogtą karvę. <br/>3. <span class="explanation">nulydėti žvilgsniu nutolstantį: </span> Ji nusekė akimis tą žmogų. <br/>4. <span class="explanation">sekant išaiškinti, išsiaiškinti: </span> Randu, nuseku. Nenusekamas, nenutiktinas. Prispirs sūdžia iž pačių daiktų, iž kurių piga bus kaltą nusekt. <br/>5. <span class="explanation">remtis kuo, laikytis ko: </span> Tik per daug toli nenusek šituo jo kalbos pavyzdžiu. <br/>6. <span class="explanation">atsigimti, paeiti: </span> Į ką tie vaikai nùsekė – tokie nedori. Ir nusek tu man taip: Jonas – gūdnas tėvas. Jis tėvu nùsekė: vis susiraukęs, piktas. Mano vaikai po tėvu nusẽkę. Vienas sūnus nusẽkęs į mane. Sekęs tėvu ir nusẽkęs. Nusisekęs vaikas į motiną. Šių laikų vaikai ne į tėvus nusisekę. <br/>7. <span class="explanation">numanyti, nutuokti, suprasti: </span> Nieko nenùseka darbo. Ans nuseka darbą ir padirba nūsaikiai. Ir nenusekami keliai jo. <br/>8. <span class="explanation">būti sėkmingam, pavykti: </span> Nenusekęs šio žodžio aiškinimas. Nenusìsekė šiuokart duona iškept. Ragaišis tavo šiandien labai išpleręs, nenusìsekė jau tau. Būtų buvę blogai, jei nebūtų tau nusisekę teip išsimeluoti. Ėjo iš visų kraštų jaunikiai, bet nė vienam nenusisekė sušnekėt. Meniniu atžvilgiu tai labiausiai nusisekusi trilogijos dalis. Perstatymas arba atlošimas nusisekė gana gerai. <br/><b>pasèkti, </b>pàseka, pàsekė<br/>1. <span class="explanation">nueiti iš paskos: </span> Paskui vežamus suimtuosius pasekė didokas žmonių būrys. Nesek – aš tau paseksiu! Pàsekė paskui ją kačiokas. Paršiokai gal ką nors pàsekė, kad teip tol [i] nulėkę. Jiedu išjojo, ir tie šunes pasekė paskui. Ir daug moterų, kurios jį iš Galileos buvo pasekusios, regėjo vis tatai. Daug žmonių pasekė jį pėsti. \| Jie gėrė iš uolos dvasiškos, kuri pasekė. Gerybė ir susimilimas tavo paseks mane visosu dienosu. Nemesk mus nuog meilės tavo, jeng neseks mus pikta alga, kuri pasek žmonių mokslą. Man mieliaus tykoje dirbti nekaip linksmybes pasekti. <span class="explanation">paklysti, išsekus, išėjus iš paskos: </span> Ar nematėt pasẽkusio šunio? <span class="explanation">paskiau gyventi: </span> Trumpai valdžius pasekantiems jį įpėdiniams. <br/>2. <span class="explanation">suspėti eiti iš paskos: </span> Jau auklėtoja nepàseka paskui tuos vaikus. Aš jį negaliu pasèkti. Slūgos led galėjo paskui ją pasekti. <br/>3. <span class="explanation">būti, įvykti, eiti tuojau po ko nors: </span> Po giedros paseks audra. Žiemą pàseka pavasaris. Ir ant to naudingo dieviško gailesčio pasiseka atleidimas griekų. <br/>4. <span class="explanation">kiek stebėti judantį daiktą: </span> Ji visai nepasekė to, kas dedasi bažnyčioj. Petras, pasekęs Skrodskio žvilgsniu, taip pat pamatė Katrytę ir viską suprato. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką stebėti (ppr. slapta) kieno veikimą, norint ką išsiaiškinti: </span> Reiks tą vištą pasèkti, kur jin deda. Pasèk, kur eis višta dėt. Princas išbėgęs paliepė jos vežimą sulaikyt arba nors pasèkt ir dabot, iš kur ėsanti. <br/>6. <span class="explanation">ieškant paeiti kieno pėdsakais: </span> Pasekęs kiškį ar paukštį, mano palieptas jis sustodavo ir kantriai laukdavo. <br/>7. <span class="explanation">surasti, einant kieno pėdsakais: </span> Kur žirgų bėgta, tę rasa krėsta – seku pàseku uošvelio dvarą. Šuo paseñka pėdas. <br/>8. <span class="explanation">atrasti, atpažinti, suvokti ėjimo kryptį: </span> Arklys sekte pasenka namus, t. y. pareit. Kaži ar aš pasèksiu kelį į numus? I kaip čia daba pàsekėt? Jei pasèksi, eik tuo takiuku. A pasèksi tą takiuką į Girdiškę? Nebepàseku, kur yra vaistinė. Žuvimis galėjo misti, o kelio nesant – upe ar upaliu numus savo pasekti. <span class="explanation">pasaugoti: </span> Ten tą ribą pasèk tiktai. <br/>9. <span class="explanation">suprasti, suvokti, susigaudyti, atsiminti: </span> Aš tų metų nepasenkù <span class="explanation"> (neapskaičiuoju, neatsimenu) </span>. Aš nepasenkù kalnus eiti nė su būriu. Kas paseñka tas mašinas, galia nuvažiuoti. Parašykiat, kaip gerti vaistus, o tai aš nepasèksu. Seniai dainavau tą dainą, kaži ar jau paseksiu padainuoti. Ans natą pasenka, o balso netura. Balsą <span class="explanation"> (melodiją) </span> nepasèkti. Aš nepàseku tų dainų. Vieną raidę recepto pàseka <span class="explanation"> (perskaito), </span> kitas atspė [ja]. <br/>10. <span class="explanation">padaryti, pasielgti panašiai kaip kitas: </span> Čia ne lenkai, o lietuviai, lenkais pasẽkę. Bet krikščionis riteris tik mūšy turi liūtu pasekti, o su nugalėtais priešais turi elgtis kaip avinėlis. Ir senė Stašienė, pasekdama seniu, ėmė tarškėti tą patį. Karaliaus darbą netrukus visa karalystė pasekė. Išmintingiausi jų pradėjo, ir kiti jiems pasekė. Idant, kas tau malonu yra, visa širdimi pažintų ir pažinę visa stiprybe pasektų. Ir kur yra, kuris jumus iškadytų, jei jūs gerybe pasekat? Blogas pavyzdys lengvai pasekamas. <br/>11. <span class="explanation">paveldėti kokią ypatybę, atsigimti: </span> Jis buvo savo tėvu pasekęs. Sūnus pasekęs visą lytį tėvo, t. y. toks yra visame kaip tėvas buvo. Pasẽko vaikas po tėvi. Senelius daugiausia pàseka vaikai. Jeigu mamą būt pasẽkęs, būt šimtą metų išgyvenęs. Bjaurumėlis to vaiko: į ką jis bus pasekęs? Mūs mamytė buvo gabi, mes jau nepàsekėm. Anas močią pasẽkęs. Vaikai pàseka pagal tėvus. Vaikai paseka gimdytojų silpnybes. Šitas žąsiokas pàsekė po žąsia. Tėvas gėrė, o vaikai nepasìsekė: nė vienas negera. Kūdikis ne taip į tėvus, kaip į kūmus pasìseka. <br/>12. <span class="explanation">būti panašiam, panašiai vykti: </span> Jei žiema vasara pasèks, sustipsma. Vasara žiemą pasẽkusi. Kad paseks vasara po žiemai, tai bus gera. Jei vasara pasèktų žiemą, tai par pačią rugiapjūtę būtų liūtys. Kap aš sakiau, tap ir pàsekė. <br/>13. <span class="explanation">nustatyti, išaiškinti, stebint eigą: </span> Beveik vienaamžė su Kazimiero bažnyčia yra Seinų katedra, kurioje galima pasekti perėjimą nuo renesanso prie baroko. Naujųjų [K. Būgos] laiškų dėka galima pasekti beveik visą žodyno rašymo eigą. <br/>14. <span class="explanation">imti vadovautis, laikytis: </span> Apaštolų mokslą paseka ir tą išpažįsta. <br/>15. <span class="explanation">papasakoti: </span> Pasèk man pasaką, mamute. Aš tau paseksiù vieną sekmę. Pasèkt tau „Balti veršeliai“? <br/>16. <span class="explanation">turėti laimę, pavykti: </span> Tik kad jau jis pasèktų <span class="explanation"> (kad jam pasisektų) </span> !. Tavo darbas nepasisèks. Kaip pasìseka mokykla: kitas greit išeina, o kitas negalia pabaigt. Bet šį kartą kelionė nepasisekė. Ar nepasiseks netolimoje ateityje išleisti mums toksai žurnalas? Jam pasìsekė sudabot, kas vagia. Karalienei pasisekė nuog mirties drauge su kūdikiais išsisuktie. Kaip ją rasti, jei pasisektų pasprukti iš čia? Alus pasisekęs – tvirtas ir gardus. Jeigu sustinka bobą su dykais viedrais, kelionė nepasiseks, jeigu su pilnais – pasiseks. Kad tau pasisèktųs. Jam pasisenka kraują apstabdyti. Jam pasiseka. Gerai pasiseka jam. Darbas man pasiseka. Kitą kartą nepasìseka duona – išeina blogesnė. Ciecoriaus tas širdingiausias velijimas ėsąs, idant … kongresui pasisektųs. Garbink tėvą ir motiną savo, kad tau gerai pasisektųs ir ilgai patektumbei ant žemės. Pasìsekė kap aklai vištai grūdas. Devynis kartus pasiseks, dešimtą – kliūsi. <br/><b></b> (kieno) <br/><b>pėdõm (pė́das) pasèkti</b><br/>1. <span class="explanation">būti tokiam pat, atsigimti: </span> Pasẽkusi motinos pė́das, pasiutusi. <br/>2. <span class="explanation">panašiai daryti, elgtis: </span> Kuris iš jų paseks mano pėdom? <br/><b>parsèkti, </b>par̃seka, par̃sekė. <br/>1. <span class="explanation">pareiti, parvykti iš paskos, pridurmais: </span> Parėjau namo, ir šuniukas par̃sekė. Visi gyvuliai paskui juos parsekę. Vilkų par̃sekta ir paršas nunešta. I obelikė, i vynas par̃sekė pasku mergikės. O ji, jo prašydama, kad atiduotų, parsekė paskui jį į tą grintelę. <br/>2. <span class="explanation">pareiti pagal pėdsakus: </span> Pėdais pėdais šuva ir par̃sekė namo. Parsìsekė šuo pėdoms. Parsìseka pėdums i namo pareina. <br/><b>pérsekti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išpasakoti: </span> Sekmės visos pérsektos. <br/>2. <span class="explanation">persekioti: </span> Persekiau bažnyčią Dievo. <br/><b>prasèkti, </b>pràseka, pràsekė. <span class="explanation">pražiopsoti: </span> Jis pràsekė gyvenimą <span class="explanation"> (nieko nepasiekė) </span>. <br/><b>prisèkti, </b>prìseka, prìsekė; <br/>1. <span class="explanation">sekant iš paskos, prieiti: </span> Milžinas velnį sekė ir prisekė urvą, į kurį velnias įlindo. Jis sekė sekė ir prìsekė prie urvo. Ė paskui juos. prisekė ir medžiotojai. Siūlas kamuolio galą priseks. <span class="explanation">imti paskui eiti: </span> Važiuoja į miestą dėdis, ir prisekė šuo. <br/>2. <span class="explanation">ieškant, sekant pėdsakais, surasti: </span> Seku, seku, benoriu prisèkti aš jįjį. Ar prìsekėt vakar vagį su šunim? Prìsekė, kas pavogė mėsą. Aš gi vagį pėdais prìsekiau. Prisisekiau savo daiktus, vagį pėdomis. Prisiseko, kas pavogė karvę. <br/>3. <span class="explanation">išaiškinti, slapta sekant: </span> Buvo prisekę aną už piningų dirbimą. <br/>4. <span class="explanation">sulaukti: </span> Amžiaus galą prisekiau – dar buvau to negirdėjusi, kad vidurvasarį vanduo užšaltų. <br/>5. <span class="explanation">įrodyti: </span> Neprisekamas. <br/><b>prisektinaĩ</b>. Prisektinai parodžiu, priseku ką kame. <br/>6. <span class="explanation">pajausti, suvokti, pagauti: </span> Mas visos turiam prisèkt natą. Nepamatomas, nepajaučiamas, neprisekamas, nesusekamas. <br/>7. <span class="explanation">pripasakoti: </span> Kas gi būtų mums pridainavę tiek tūkstančių dainų, prisekę tiek pasakų. <br/><b>susèkti, </b>sùseka, sùsekė; <br/>1. <span class="explanation">sekant surasti: </span> Sùsekė vagių lizdą. Šuva, įstatytas į pėdą, susekė kiškį, t. y. atrado. Susek šitą vištą, kur ji deda kiaušinius. Į vieną, į kitą vietą karves ves, ale laumės jąsias susèkdavo. Šuva suseka pėdomis savo poną už kelių valandų. Jei vyčiai nesuseks, badu žus girioje žvėrių sudraskytas. Tas šuo geras pėdsakis, t. y. suseka pėdas žvėrio. Su siūlu kamuolį greit suseksi. Suseks siūlas kamuolį. Suseksim (susèkti. suseksi.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

atsekti

#