atsibodėti

bodė́ti, bõdi (bódi, -ė́ja), -ė́jo.

1. jausti kam priešišką jausmą, nemėgti, nekęsti, vengti: Bodė́ti savim pačiu. Vai bõdit, bõdit manim, broleliai, mano margom skrynelėm. Pastatyk, tėvuli, dėl manęs krėslelį, sodinki, tėvuli, bõdimą dukrelę. O gal, tėvuli, gal bõdžiama dukrelė buvau. Mylimą svečią tai pavasarį medum. o bõdžiamą pienu. o rudenį mylimą svečią pienu, o bõdžiamą medum [priima].: Manęs visi bõdis, nor gyvas žemėn lįsk. Jis nesìbodi i namie išgert. Aš bodžiúos skausmo akių, t. y. bijaus. Aš bódžiuos to valgio. Negražu seno tėvo bodė́tis. Bodžias tetušis savo dukrelės. Vai kodėl dėl ko, mano dukružėle, bodiesi tų svetelių. Mėsos jų nevalgysit ir stervų jų bodėsitės. Juomi aš bodė́jaus. Kai jisai sirgo, visi juo bodė́jos. Ko tu mudviem bodė́tumeis, juk mudu dar padedava šį tą prie gyvenimo. Nesibodė́k tu manimi: tuoj jau aš išeisiu. Ai, nesibodėk, mano mergužėlė, mano jaunais broleliais. Nesibodė́ki, mano motule, aš jauna išvažiuosiu. Aš pradėjau juo bodė́tis. Anais dėl jų didės puikės bodisi. Medžiai, kad ateit metas žiemos, obuolimis bodis ir lakštus numeta. Svečias svečio bodis, o gaspadorius abiejų.

2. ilgėtis: Oi bõdis bõdis senas tėvelis mano šyvo žirgelio. Bodėjasi kaip paukštis girion lėkti.
atsibodė́ti

1. atgristi, įkyrėti: Mėsos atsibodė́jo. Atsibodė́jau jum, reikia namo eit.

2. atsikratyti kuo, išvengti: Bent rozą aš juo atsibodė́jau, pirma lindo ir lindo į akis. Ar jau išleidote svečius? – Jau atsibodė́jome šiaip taip. Kad priskreto tas bernas, vos atsibodė́jau. Nors kartą šį darbą aš atsibodė́jau. Atsibodė́sit manęs, broleliai, šį mielą vakarėlį. Jis lenda ir lenda – negaliu atsibodė́ti.
įsibodė́ti įgristi, įkyrėti: Jau tu man įsibodė́jai, eik kur nors kitur.
išbodė́ti

1. atsikratyti, išvengti: Išbodė́jo nekviestą svečią. Išsibodė́si tu mane, kad taip nekenti, t. y. mirsiu aš. Led išsibodė́jau nuo to nedoro žmogaus, t. y. vos jį nustūmiau nuo savęs. Vos svečių išsibodė́jau. Užvažiavo jau užsigėrę, mala mala vis tą patį, vos aš juos išsibodė́jau. Nuo pernai metų jau aš nuo skolų išsibodė́jau. Ot amžina sloga – negali išsibodė́t jo (ateina jis ir sėdi) . Vieną sykį priėmėm nakvynės, tai dabar eis ir eis, nebeišsibodėsim. Dėl kogi, tėveli, teip greit išsibodė́jai mano aukštų kraitelių?

2. pasidaryti nuobodžiam, įkyrėti: Išsibodėjau mano broliukui per vieną rudenėlį.
nubodė́ti.

1. pasidaryti nuobodu, nuobodžiauti: Pridūriau prie jų eiles, kurias, kad nubodės, perskaityk. Aš, tavęs belaukdamas, didžiai nusibodė́jau. įkyrėti, nusibosti: Pradėjo surkuoti nusibodėjusią iki ausų dainušką.

2. atsikratyti kuo įkyriu: Visas jėgas sunaudosiu, o jų nusibodėsiu! Negaliu aš juo nusibodė́ti. Prikibo, ir negalima nėkap nusibodė́ti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bodė́ti, </b>bõdi (bódi, -ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">jausti kam priešišką jausmą, nemėgti, nekęsti, vengti: </span> Bodė́ti savim pačiu. Vai bõdit, bõdit manim, broleliai, mano margom skrynelėm. Pastatyk, tėvuli, dėl manęs krėslelį, sodinki, tėvuli, bõdimą dukrelę. O gal, tėvuli, gal bõdžiama dukrelė buvau. Mylimą svečią tai pavasarį medum. o bõdžiamą pienu. o rudenį mylimą svečią pienu, o bõdžiamą medum [priima].: Manęs visi bõdis, nor gyvas žemėn lįsk. Jis nesìbodi i namie išgert. Aš bodžiúos skausmo akių, t. y. bijaus. Aš bódžiuos to valgio. Negražu seno tėvo bodė́tis. Bodžias tetušis savo dukrelės. Vai kodėl dėl ko, mano dukružėle, bodiesi tų svetelių. Mėsos jų nevalgysit ir stervų jų bodėsitės. Juomi aš bodė́jaus. Kai jisai sirgo, visi juo bodė́jos. Ko tu mudviem bodė́tumeis, juk mudu dar padedava šį tą prie gyvenimo. Nesibodė́k tu manimi: tuoj jau aš išeisiu. Ai, nesibodėk, mano mergužėlė, mano jaunais broleliais. Nesibodė́ki, mano motule, aš jauna išvažiuosiu. Aš pradėjau juo bodė́tis. Anais dėl jų didės puikės bodisi. Medžiai, kad ateit metas žiemos, obuolimis bodis ir lakštus numeta. Svečias svečio bodis, o gaspadorius abiejų. <br/>2. <span class="explanation">ilgėtis: </span> Oi bõdis bõdis senas tėvelis mano šyvo žirgelio. Bodėjasi kaip paukštis girion lėkti. <br/><b>atsibodė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atgristi, įkyrėti: </span> Mėsos atsibodė́jo. Atsibodė́jau jum, reikia namo eit. <br/>2. <span class="explanation">atsikratyti kuo, išvengti: </span> Bent rozą aš juo atsibodė́jau, pirma lindo ir lindo į akis. Ar jau išleidote svečius? – Jau atsibodė́jome šiaip taip. Kad priskreto tas bernas, vos atsibodė́jau. Nors kartą šį darbą aš atsibodė́jau. Atsibodė́sit manęs, broleliai, šį mielą vakarėlį. Jis lenda ir lenda – negaliu atsibodė́ti. <br/><b>įsibodė́ti</b> <span class="explanation">įgristi, įkyrėti: </span> Jau tu man įsibodė́jai, eik kur nors kitur. <br/><b>išbodė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atsikratyti, išvengti: </span> Išbodė́jo nekviestą svečią. Išsibodė́si tu mane, kad taip nekenti, t. y. mirsiu aš. Led išsibodė́jau nuo to nedoro žmogaus, t. y. vos jį nustūmiau nuo savęs. Vos svečių išsibodė́jau. Užvažiavo jau užsigėrę, mala mala vis tą patį, vos aš juos išsibodė́jau. Nuo pernai metų jau aš nuo skolų išsibodė́jau. Ot amžina sloga – negali išsibodė́t jo <span class="explanation"> (ateina jis ir sėdi) </span>. Vieną sykį priėmėm nakvynės, tai dabar eis ir eis, nebeišsibodėsim. Dėl kogi, tėveli, teip greit išsibodė́jai mano aukštų kraitelių? <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti nuobodžiam, įkyrėti: </span> Išsibodėjau mano broliukui per vieną rudenėlį. <br/><b>nubodė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti nuobodu, nuobodžiauti: </span> Pridūriau prie jų eiles, kurias, kad nubodės, perskaityk. Aš, tavęs belaukdamas, didžiai nusibodė́jau. <span class="explanation">įkyrėti, nusibosti: </span> Pradėjo surkuoti nusibodėjusią iki ausų dainušką. <br/>2. <span class="explanation">atsikratyti kuo įkyriu: </span> Visas jėgas sunaudosiu, o jų nusibodėsiu! Negaliu aš juo nusibodė́ti. Prikibo, ir negalima nėkap nusibodė́ti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.