dievãžytis, -ijasi, -ijosi
1. žodžiu „dievaži“ ką tvirtinti: Dievažijasi taip nesakiusi, ir gana.
2. muštis (į krūtinę) prisiekinėjant: Ilgai kažko prašė, dievažijosi į krūtinę. Kabo puodas, kai jį pajudini – dievažijasi.
atsidievãžyti atsiprašyti: Bet ne, nuo bėdos neatsidievažysi.
pasidievãžyti žodžiu „dievaži“ prisiekti, pasižadėti: Pasidievãžijo, ka taip nedarys, o ir vėl vagia. Grabadirbys pasidievažijo per daug nepaimsiąs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.