atsidūrimas
dūrìmas. dū́rimas.
1. →. durti 1: Tokio gi tavo dūrimo – tiesiai pirštan! Kas ten dū́rimas, kad mietą ištraukė. Lopas ant lopo, o adatos nei dūrimo.
2. →. durti 4: Blužnies dūrimą arba ir degimą įgauna taip arkliai, kaip ir bandos gyvoliai.
3. →. durti 5: Liko tik rankovių dūrìmas, ir bus baigti kailiniai.
4. smaigalys: Pečių tokį pastatė, kad į plyšius nė adatos dūrìmo neįkiši.
5. vieta, į kurią durta skerdžiamai kiaulei, dūrys, dygimas: Išvirk ir dūrìmą. Nemoki kiaulės pjauti, subadai visą dūrìmą.
atsidūrìmas. →. atidurti
8. Žudytis dėl garbės netekimo, dėl atsidūrimo kaltinamųjų suole juo mažiau galėjo tokia moteris kaip Kristina.
įdūrìmas.
1. →. įdurti 1: Ot adatos įdūrìmas – nieko nežymu.
2. →. įdurti 3: Raukšlės paslėpdavo rankovių įdūrimo siūles.
išdūrìmas. išdū́rimas. →. išdurti
1.
padūrìmas. padū́rimas.
1. →. padurti
1.
2. padurta vieta: Padūrìmą man baisiai skauda.
pérdūrimas. →. perdurti: Jei neišvysiu rankose jo pardūrimo vinių, neintikėsiu.
pradūrìmas. →. pradurti 1: Jei neregėsiu rankose pradūrimo vinių, netikėsiu.
pridūrìmas. →. pridurti 2: Čia kokio pridū́rimo reiks – strugà. Be oficialaus rašto drįstu pridurti ir nuo savęs tam tikrą pridūrimėlį.
sudūrìmas.
1. sudurta vieta: Par sudū́rimą virvė trūko. Šeimininkė žengia grindų sudūrimu. Ratai šokinėjo per bėgių sudūrimus. Atardyk per sudūrìmą, ir paplatysi.
2. atsitrenkimas vieno į kitą: Susidūrimas [traukinių] buvo smarkus.
3. konfliktas: Susidūrimas su kasininku palietė labai jautrią ir skaudžią vietą. Tarp jų įvykdavo smulkių susidūrimų, ir jie pykosi. susikovimas: Čia įvyko kiek stambesni patrulių susidūrimai.
4. susitikimas, susijungimas: Susidūrìmas dienos su nakčia vadinas santėmis. Nagrinėjami tų žodžių kalboje susidūrimai.
uždūrìmas.
1. kliūtis: Atkelkite uždūrimus iš kelių mano žmonių.
2. nuolatinis įtarinėjimas: Ir ant žmogaus koks užsidūrìmas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.