dusìmas. → dusti:
1. Dusìmai jūsų arklio, gal pavalkai maži!
2. Ir begalinis dusìmas tos meisos, mat šiltà ir galbūt druskos dar trūko.
atsidusìmas. → atidusti
2. Gal čia ūžia sodužėlis nuo atsidusìmo? Iš to, matai, ašaros ir atsidusìmas. Su giliu atsidusimu atsakė jis.
padusìmas.
1. dusulys: Širdažolės – nu širdies skaudėjimo, puplaiškiai – nu padusìmo. Iš koleros išgijo, bet liko padusimas, kurį gydytojai vadina astma.
2. → padusti 4: Kur tau čia padusìmas – kiškio mėsa vis vėju kvepia.
pridusìmas. → pridusti:
1. Būta čia pridusimo – aš tik kosčiu.
2. Bet čia jį vėl užgula dusulys: smaugia, purto iki ašarų, iki pridusimo.
3. Tai mėsos pridusìmas – nosį riečia.
sudusìmas. → sudusti 2: Skonis ir kvapas gerų dešrų malonus, kiekvienos jų rūšies specifinis, be jokių rūgštumo ir sudusimo žymių.
uždusìmas. → uždusti 1: Užlipus prieš kalną, pasilsėjau, kol praėjo uždusìmas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.