garsiúotis, -iúojasi, -iãvosi
1. gardžiuotis (valgiu, gėrimu): Valgydamas žmogus garsiúojas, jei labai gardu jam. Gardų alų gerdami garsiúojasi, neatsigarsiúoja. Garsiúojas, net seilė varva. Nebesigarsiúok, valgyk, tuoj nebeliks. Labai jau jis garsiavos mūsų obuoliais. Davė išgert, tai mes garsiavomės. Karvės besigarsiuodamos siurbė vandenį.
2. džiaugtis, gėrėtis, girtis: Garsiuojasi, kad gerai miško pirkęs. Nesigarsiúok labai iš anksto, da gali negaut nei laiško, nei pinigų. Tokius namus turėdamas, gali garsiúotis. Visi labai garsiãvos, kad toks mažas vaikas tiek daug žino. Skaitydamas garsiavaus ir atsiskaityti negalėjau.
3. balsu aimanuoti, dejuoti: Garsiúojasi dabar žmogus negerą žentą gavęs. Garsiãvos garsiãvos žmogus kad radijo nenusipirko.
4. leisti garsą, rėkti, šaukti: Kas ten ant pečiaus garsiúojasi? Juodos antys garsiãvosi.
atsigarsiúoti
1. atsigardžiuoti: Gardumai misos – negaliu atsigarsiúot!
2. atsigėrėti: Nei negali atsigarsiúot, kaip gražūs javai.
nusigarsiúoti pasigardžiuoti: Vokietis vieną išmovęs ir nusigarsiavęs.
pasigarsiúoti pasigrožėti, pasigėrėti: Taip pasigrožiavo, pasigarsiãvo ir išėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.