gorė́ti, gõri, -ė́jo.
1. giežti, graužti, knitėti gerklėje: Per riebiai valgiau, dabar gerklė [je] gõri. Kai pavalgiau spirgučių, tai dar ir šiandie koserėj gõri. Kaip tas riemuo ėda? – Ogi gerklėj tik gõri gõri. Gõri gale gerklės. Gėla krūtinėj gori. Jei kiek užvalgau rūgšties, tai tep ir gõrisi. Nuo šiltos duonos gõrisi.
2. knitėti, norėtis ko: Man gorė̃s, kad ką pasakyt.
3. būti perdvėsusiam, perkarusiam: Gõri, gailėdama sau geresnio kąsnelio. Pririšėm karvę kelmynėj, tai gõri ir gõri, neėda.
atsigorė́ti pasitaisyti, pagerėti: Gorė́te atsigorė́jo ligonis, t. y. atsigriebė, atsigavo.
išgorė́ti. išbūti kiek laiko neėdus, perkarus: Arklys pakrūmėj visą dieną neperkeltas (nepririštas kitoje vietoje, kur daugiau žolės) išgorė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.