sijóti, -ója, -ójo
1. valyti, leidžiant per sietą: Miltus sijók su sietu, o javus siausk su rėčiu. Tas rėtis jau nebgeras sijóti. Nei sijójom, su ašakom i kepėm avižinį kakorą. Sijoti kretilu. Sijós par kretilą pirmiau, ka tus stambiūsius nuimtų, potam vėtys [grūdus]. Su redele sijóti reikėjo. Svočios pyragas nesijótas. Ponai valgo duoną, da i pikliavotą, o mes, vargdienėliai, miltų nesijotų. Ir pradėjo brolužėliai linelius sijoti. Pelenus iš papečiaus išimsi i sijósi į tą katilą. Mes žvyrą sijójom. Sijojamoji mašina. Smulkiai sijotas. Lygiai, nei rėčiu sijojam. Sijojant, kas nečysta yra, liektisi. [Lyja] smulkiai, kaip ir sijót sijója.
2. peržiūrėti, atrinkti: Priimdami į ministeriją, vadovai naujuosius tarnautojus kaip reikiant sijodavo. Mūsų brolelius kardais sijoja (kapoja, retina) . | Velinas jūsų įsigeidė, idant jus sijotų kaip kviečius. Simone, Simone, štai šėtonas geidė jūsų, idant jus sijotų kaipo kviečius.
3. barstyti: Žiemą pūga sijodavo ant patalų sniegą. Pro pakraigę vėjas sijojo smulkias sniego adatėles. Sako pamokslą – kaip sijote sijo [ja],
kaip skleiste skleida. Ta troba kaip vel [nia] s – tie pijokai sijójas su tais tabokais.
4. smarkiai pūsti, gairinti: Pasidarė šilčiau, nes dabar vėjas sijojo tik blauzdas. Pastatei arklį an atapūtos, ir sijója vėjas.
5. smulkiai lyti ar snigti, purkšnoti: Lietus sijója kaip su rėčiu. Lietus lyja! Ne taip jau smarkiai, bet sijoja kaip pro sietą visą dieną.
6. kraipyti, mostaguoti, kratyti, mėtyti: Senukas senas, serga, rankom sijója. Ana kap eina, tai zodu (užpakaliu) sijoja. Vaikščioja, vaikščioja gaidžiai, tai paisyk – jau tik galvom sijója, sijója. kraipytis: Girtuoklio kojos stripsi ir sijoja. | Reiks parduot pasoginė, bo melžiant labai sijója (pieno čiurkšlės nebėga tiesiai) .
7. mirgėti (akyse): Ilgai skaityt negaliu – sijója, sijója akyse. Man akys sijójas.
8. judėti, lakstyti. Ko to vaiko akytės sijója? Jei nėščia moteris sijos šventą dieną – vaiko akys sijos.
9. smarkiai skraidyti šen ir ten: Mat, neseniai suleistas į avilį spiečius, už tai ir labai sijója bitės.
akimìs sijóti žvilgčioti: Kur padabos – visur akim̃ sijója.
čiul̃kinį sijóti skraidyti būriu aukštyn žemyn. Mašaliukai eglių tarpušakyje čiulkinį sijoja.
mìltus kélnėse sijóti iš baimės drebėti: Tas vargšelis vaikinukas dantimis iš baimės kalė, miltus kelnėse sijojo.
pakìnkliai mìltus sijója. dreba iš baimės.
per (kieno)
rė̃tį sijóti laikytis kokių pažiūrų: Dabar šelpimo komitete viena politika viešpataus, sijota per katalikystės rėtį.
sijẽlė sijója. smulkiai lyja.
apsijóti.
1. apsėti, apiberti: Pudu lubinų apsijójo visą lauką. Mes ne tirštai beriam dirvon zuperį, tik kiek apsijójam. Ar nereikėjo patelkt saulutę su šilumos pilnais rėteliais, kad apsijotų medžius, žolynus su spinduliais?
2. apsitraukti plėvele rūgstant: Kurgi rūgs teip šaltai padėta gira – da nė neapsisijójus.
3. paskleisti (žinias): Pasakyk ką tam pleperiui – jis po visą valsčių apsijos!
atsijóti.
1. išvalyti, leidžiant per sietą: Reikia turėti sietų miltams atsijoti. Jis neatsijoj, savo sėklą į griekininko širdį įsėjęs.
2. atrinkti, atskirti: Mes stengėmės atsijoti priešus nuo savų. Laikui bėgant, atsisijojo ir nuolatiniai prisiekę lankytojai, kurie pas ponią Utkienę jautėsi kaip namie.
įsijóti. sijojant įberti.
išsijóti.
1. išvalyti, leidžiant per sietą: Išsijótas išsijas supilu aš kiaulėms į jovalą. Girnom gražiai sumali [grikius],
išsijóji. Rugius kulia su spragilais, an sietų išsijója. Avižų miltus išsijója, ašakas užraugia. Išsijója ašakas. Išsijós par rėtį tus pelenus, ka nebūtų anglių. Pakol miltus išsijójo, kitą priviliojo. Nė viena giminė nėra išsijóta (be priekaištų) .
2. išsklaidyti: Ketvirtosios klasės būrelį gyvenimas per ilgus metus išskirstė, išsijojo.
nusijóti.
1. išvalyti su sietu, nusiausti: Nusijók miltus. Nusijójau rugius, tai miltai geri. Kruopas nusijójam, kur smulkūs, pamilčiai – teliukui. Kaip greit ir lengvai jis išlukštena faktus ir nusijoja žodžių kevalą!. Gerai, ką sietelį atavežei, bus miltam nusisijót.
2. nubarstyti: Nežvyravojo, o tik nusijójo kelią. Tą kelelį, kur atjojai, mirtums nusijosiu, kai išjosi iš kiemelio, ašareliums plūsiu.
pasijóti. pavalyti su sietu: Dabar Lietuvoje labiausiai paplitusi plikyta ruginė [duona] iš pasijotų ar sijotų miltų. Da kiek pasijóju miltus. Sumuša kanapes, pasijója, apšlaksto [v] andeniu, ištrina – net putos kelias.
parsijóti. pareiti griuvinėjant: Parsijója kai pirziukas, kiaulaitę an virvelės vesdamas.
pérsijoti.
1. perleisti per sietą: Pársijok miltus. Sietu pérsijosim grūdus. Skiediniui žvyras turi būti persijotas. | Iškasė duobę, žemes tuos (tas) parsijójo (perleido) par pirštus – nėra tų pinigų. Dulkė smulkus, tarytum pro rėtį persijotas lietus.
2. atrinkti, atskirti: Pamatysi, kaip jie dabar visus darbininkus persijos – nė pusės nepaliks.
nė̃ per rė̃tį nepérsijotum niekam tikęs: Jo šnekos nė per rėtį nepersijotum.
prasijóti.
1. išvalyti, perleidžiant per sietą: Paskum tuos miltus prasijoji, tą degtienę apraugi, puodynę užriši, ir stovi.
2. kiek išvalyti su sietu: Paėmęs rėtį, prasijók miltų – šitie per stambūs.
prisijóti. privalyti, perleidžiant per sietą: Prisijójai paparčių saujelę, miltų i verdi košę. Pelenų per sietą prisijójo.
susijóti
1. išvalyti per sietą: Avižas paims, apšutina – katilan, pečiun: išverda avižas, ė tada sumala, susijója – ir maltiniai.
2. sijojant iškilti, susirinkti, susitelkti: Sijojant lengvosios priemaišos į paviršių susisijója.
užsijóti. užberti, užpustyti, užlyginti: Žengia žingsnį – sniegas pėdas užsijoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.