atsikamuoti

kamúoti, -úoja, -ãvo

1. varginti, kankinti; neduoti ramybės, graužti: Kamãvo kamãvo (lamdė, niurkė) kačioką, ir reikė paskui ažkast – ažkamavo, nukamavo. Aš tau duosiu – kad tu didelis, tai ir kamuosi man vaikus! Tokiu blogu keliu niekur nevažiuosiu – nenoriu arklio kamuoti. Chroniškas badas kamuoja milijonus proletarų kapitalo kraštuose. Mane kamavo troškulys ir alkis. Gumbas jį kamúoja. Anskį kamavo visokios mintys. Kumelė užvirtus kamavos ir nusikamavo. Nesikamúok, mergele, dėl šelmio bernelio.

2. sunkiai dirbti, vargti, tarnauti, vergauti: Senovė [je] žmonys ponams kamãvo. Seniau žmones ponui baudžiavą kamuot ėjo. Reikia kamúoti (pinti) keselį, ba ateina bulviakasys – nebus kur bulves renka. Tu viena kamúojies, o ką kiti veikia!

3. valgyti, smaližiauti: Ans tą tik ir tedirba, ka smetoną kiaurą dieną kamúo [ja]. Kas kits ten tas uogas kamãvo, ka ne tu. Vaikas teip kamúoja, taip kamúoja mėsą. Tai jau kamúoji?
atsikamúoti su vargu atkakti, atvažiuoti: Ė kaipgi tamsta tokiam kely ir atsikamavaĩ pas mus?
įkamúoti. įvarginti: Ir įkamúoja gi arklius sunkioji mėšlavežtis.
iškamúoti.

1. išvarginti: Ale arkliokas labai iškamúotas. Petras nusišypsojo iškamuota šypsena. Grįžau baisiai išsikamãvęs.

2. kamuojantis išbūti kurį laiką: Karvės užuvirsta gurbe ir išsikamuota pernakt.

3. išvalgyti, išragauti: Jis iškamãvo visą košę, man stalą bevalant, dabar galėsiu būti nevalgius. Klausyk! Neiškamuok, palik ir man. Į kamarą įsilindęs, cielą puodą sviesto iškamavo.
nukamúoti.

1. nuvarginti, nukankinti: Nukamuõs lyg katinas žiurkę. Sunkus darbas labai nukamúoja arklius. Tikrai dvare kankynė, gyvą žmogų nukamuodavo. Saulės ir kaitros nukamuoti Žemaitijos kalneliai vilnijo nokstančiais javais. Neįpratęs žmogus dirbti greit nusikamuoja (nuvargsta) . Užteks jau šienaut, pailsėk, jau ir taip nusikamavai. Kad nusikamúotum perdien, tai nė nepamislytum apie vakarėlį.

2. nuvalgyti: Jau ka tas badsmukis prisisuka, pusę puodo smetono tujau nukamúo [ja].
parsikamúoti

1. su vargu parkakti, parvykti: Led parsikamavaũ namo tokiam kely.

2. privargti: Teip per mėšlavežį parsikamavau, kad nė kojų nepavelku.
prasikamúoti pravargti, praleisti kurį laiką kamuojantis: 40 metų prasikamuota be savo knygų, be laikraščių.
prikamúoti

1. privarginti, prikankinti: Gana vokiečiai mus prikamavo su visokiom rekvizicijom. Daugiau jau pas jį neisiu į talką: tiek prikamavo, kad net apsirgau parėjęs. Ka aš prisikamavaũ, viena namie pasilikus! Tik prisikamúoji ant tiek žemės ir nė kokios naudos neturi. Tai prisikamavaũ su tais medžiais! Daug prisikamavaũ, kol iš duobės išlipau.

2. privalgyti, prismaližiauti: Prikamavaũ prikamavaũ ir išėjau. Buvau išalkęs, ale dabar tai prisikamavaũ.
sukamúoti.

1. suvarginti.

2. suvalgyti: Sukamavaũ visą riekę duonos.
užkamúoti. užvarginti, užkankinti, užlamdyti: Vaiką užkamúosi prie tokio sunkaus darbo. Vaikai katę užkamãvo. Dar kai išėmiau iš kilpų, kurapka nebuvo užsikamãvus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atsikamuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv