kemėróti, -ója, -ójo.
1. sunkiai, vargingai ką dirbti, nešti: Ir jo vargingas darbas, o visgi šiaip teip kemėrója. Kur taip ilgai kemėrojais (gaišai ką dirbdamas) ?
2. rankomis, kojomis kėsnotis: Vaiką išvynio [ja] u iš rūbelių, tai kemėrójas su rankelėm.
atsikemėróti vargingai, sunkiai ateiti: Led atsikemėrójau iš pirties su vaikais.
prikemėróti. netvarkingai pridėti, prigriozdoti: Kur prikemėrójai, sudėk gražiai!
užkemėróti. užgriozdoti: Visą gryčią malkom užkemėrójo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.