kieminė́jimas. → kieminėti:
1. XVI a. pirmoje pusėje buvo praktikuojamas kunigaikščių ir didikų „kieminėjimas“, „viešėjimas“ arba duoklės reikalavimas vietoje „viešėjimo“. Kieminėjimas, kaip viena iš gatavo produkto pasisavinimo formų, Lietuvoje išsilaikė gana ilgai. Toks kieminė́jimasis kiekvienam nusibos.
2. Plakate sūnų už kieminėjimą per naktį. Sakydavo – vis jai būdavo andarokas nuspuręs nuo kieminė́jimo.
atsikieminė́jimas. → atkieminėti 4.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.