kluinė́tis, -ė́jasi, -ė́josi gautis, peikėtis.
atsikluinė́ti atsigauti; atsigosti, susivokti: Vos atsikluinė́jau nuo primušimo. | Nespėriai atsikluinėjo, kame nakvojanti. Kaip iš miego atsikluinė́jau. Už valandos atsikluinė́jęs veiza – nebėr nė arklių, nė vežimo. Juozapas, atsikluinėjęs iš pirmutinio įspūdžio, krito Magdelei ant kojų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.