krenkšė́ti, krénkši, -ė́jo. krénkšėti, -i (-ėja), -ėjo.
1. kosčioti, krenkšti, kriunėti: Girdainienė, sausai krenkšėdama, kvietė piršlius prie stalo. Ko čia dabar krénkši lyg slogą gavęs? Jau krénkšėji, žiūrėk, kad dar neperšaltum – dusulį gali gaut! Jis visada krenkšėdavo (kosėdavo, negaluodavo) .
2. sunkiai alsuoti, stenėti; dejuoti: Krénkši krénkši lyg labiausiai įdusęs. | Diedai prislėgti krenkšėjo.
atsikrenkšė́ti atsikrenkšti, atgauti balsą: Gyvulys atsikrenkšėjo, urgzdamas pabėgo į kitą šulinio pusę ir vėl įniko kiauksėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.