kurnė́tis, -ė́jasi, -ė́josi gautis, peikėtis: Jau ligonė kurnė́tis pradeda nuo apalpimo (apsalimo). Iš ligos kurnė́juos ir tuoj atsikurnėsiu.
atsikurnė́ti
1. atsiminti, atsigodyti, atsikvošėti: Visą dieną ieškojau kirvio ir tik vakare atsikurnė́jau, kad miške palikau. Tik paejęs kokią valandą, atsikurnėjau, kad ne tuo keliu einu. Tuoj pasakysiu, pradedu atsikurnė́ti.
2. atsigauti, atsipeikėti: Buvau kaip numiręs, vos atsikurnė́jau. Kol po tokio išgąsčio atsikurnė́jau, tai valanda praejo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.