.
kvė́pėti, -ėja (-ia), -ėjo
1. kvėpčioti 1: Kvė́pėjau kvė́pėjau, kol atsigavau. Ans kvė́pėdamas parbėgo iš Darbėnų.
2. kvėpsėti 2: Pečius kvė́pa (biškį šiltas).
atsikvė́pėti; . kvapą atgauti, atsikvėpti: Neatsikvėpėjęs skaityk iki ženklui, vardu mažutis (spuogas) (taškas) ; čionai gali sustoti. Prakaitas jiems kabėjo ant kaktų, veidai buvo paraudonavę, ir jie vos čėso turėjo atsikvėpėti.
nusikvė́pėti išeiti kvapui, nusikvėpti, nugaruoti: Rūgenti kopūstai tik paki nenusikvė́pėję gardūs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.