kvė́ptelėti, -ėja, -ėjo.
1. įtraukti oro, kiek įkvėpti: Leisk man kvė́ptelėti, kveptelėti grynu oru. Godžiai jis kvėptelėjo šito dvokiančio oro. Jis tik kvėptelėjo porą kartų, ir negyvas.
2. pūstelėti, padvelkti. . Nusiplieskusi raudoniu iš anapus epušoto pakilo saulė ir tarsi iš paskutiniųjų jėgų kvėptelėjo į žemę.
3. kiek pailsėti, kvapą atgauti: Jis valandėlę kvėptelėjo ir prašneko vėl ramiu balsu.
atsikvė́ptelėti. kiek pailsėti, atsikvėpti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.