kvõkšti, -čia, -tė. užkimusiu balsu kalbėti, rėkti: Nuo ko tu užkimai, kad kvokštì? Tik klausau, kas ten kvõkščia, nagi žiūriu – kaimyno vaikas, durpynėn įkritęs, rėkia.
atsikvõkšti atsikrenkšti, atsikosėti: Senis šiaip taip atsikvokščia, ir aš, bijodamas naujų jo klausimų, imu kalbinti pats.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.