šìldyti, -o (šìldžia), -ė. šilti.
1. kaitinant daryti šiltą: Vandenį šìldyk. Krosnė [pirtyje],
kitam gale katilas anstatytas, šìldžia vandenį praustis. Šìldytas pienas gardu. Kastinį padirbs: suki suki, vis tiek šìldai biškį. Testovia [šiltai],
negi šaltą valgis – paskui šìldžia. Arbotos šìldi. Pats šìldysu [kalvėje] tą gelžį. Šildomi kūnai plečiasi. Šìldo rietus priš saulę Palango [je] – ko anam trūksta! Ruduo, kambarys nešildytas, vieno lango vienas rūtas išdaužtas, škurliu užkimštas. [Kometa] neįremia savo spindulių žemėn, nešildžia jos, bet tiktai žiba. Trąšos šìldo žemelę, o kap karštis – da aršiau. Tam lizde du vaikiukai sulyti, sušalę, niekas jų nešìldžia. Višta negali daugiau kiaušinių šìldytie. Oi kai aš buvau pas motinėlę, glaudžiau galvelę in paduškėlę, šildžiau kojeles in patalėlį. Su lempom jį šìldė ligoninėj – nieko nepadėjo. In šiltų garų šìldyk dantis. Šildžiu, sušildžiu. Jaučias, asilas šildot (šildo tave) . Kailiniai krosnies (pečiaus) nešildo. Prie ugniai šìldos. Netoli karalaitės [paikutis] susikūrė ugnį šildytis. Ans po patalais šìldos. Prie kakalio šildytis. Katinas saulėj šìldosi. Eisiu šìldytųs kaulų, kur visi seniai šìldžias. Čia šalta. Kad būtų nesiganyta buvę, būtume dabar Degučiuose besišildą. Petras pas jos. stovėjo šildydamasi. Stovėjo tada bernai ir tarnai, nesa buvo šalt [a],
ir šildėsi. O pamačius Petrą bešildžiantis sėdintį ugnip, tarė jam. Šildytisi. Šildžiuosi. Gera šildytis prie svetimo pečiaus. Bepigu pri sukurtos ugnies nešildyties. kaitinant traukinti (pieną): Pieną šìldau – kur aš tą pieną dėsiu. Atneškit visas puodynes, katros [e] pienas surūgęs – šìldysim varškę. tirpdyti: Taukus šìldo po pečiu dideliam britvone. Šìldydavau sniegą del galvijų.
2. skleisti savo šilumą, teikti šilumą: Saulė šìldžia, gražu – eikit oran. Saulei bešìldant sniegas tirpo. Rugsėjo saulė blyški – šìldo kap per paklotę. Pečius stovi kap mūras didžiulis, nė anas šìldžia, nė nieko. Čia pastatėm pečių šìldomąjį. Tokią lempą šìldomą gavom, pastatėm prie paršiukų. Drėgnas šildomasis tvartis. Saulė. mus čia šìldžia. Vasaros prakaitas žiemą šildo. Mėnuo švieta, bet nešildo. saugoti nuo šalčio, palaikyti šilumą. Jo ir treji kailiniai nešìldo. Tas apsegtuvas (drabužiai) maža šìldžia – tik nuog lietaus. Svetimi kailiniai nešildo. teikti vidinės kūno šilumos jutimą: Dabar senatvė – tas ir kraujas nebešìldo. Kraujas nešìldžia [seno žmogaus]. Alus šìldžia – ažušyla ir rankos, ir kojos, ir visam šiulta. Seną šìldo skudurai, o jauną kraujas.
3. duoti naudos, pasitenkinimo, jaukumo, malonumo: Kas iš tų namų: tie namai manęs nešìldo. Man jis nė kiek nešìldo (nepadeda) . Mane svetimo gerybos nešìldo. Ponų džiaugsmas jų. nė kiek nešildo. Šitie pinigai manęs nešìldo – jie ne mano. Jei meilė nepriglaus, nešildys milijonai. Šildė aplinka, bendravimas su žmonėmis. Kas žmoguo nieko gero nedaro, tas, sako, manęs nešildys. Gotinį salės stilių šildė barokinės puošmenos. Užkasti piningai nė vieno nešildo. Turtas svetimas nieko nešìldo. Sūnaus namai ne visada tėvą šildo.
4. (grzać się). lakstytis, kergtis: Šìldyties, bėgties (apei gyvolius).
kójas (padùs) šìldyti sėsliai gyventi, būti vienoje vietoje: Anas maža kada namie šìldo kójas. Neilgai aš pas jį šìldžiau kójas – zara prasvarė. Gėda kariui burtų bijoti! Ar tik netektų tokiam visą amžių pas krosnį padus šildyti.
neĩ šìldyti, neĩ šáldyti visiškai nerūpėti: Tavo pinigai manęs nei šildo, nei šaldo. Žinau tik, kad Šopfo juokai manęs nei šildys, nei šaldys.
pas svẽtimą krósnį šìldytis gyventi iš kitų malonės: Nors elgeta esu, bet pas svetimą krosnį nesišildau.
prieš sáulę šìldytis tinginiauti: Pragyvenimas buvo geras, tik reikėjo mokėt gyvent – nesišìldyt prieš sáulę.
apšìldyti.
1. apšilti; kūrenant ar kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį: Tą pečių iškūrens, nu ir apšìldys, ir minsma par naktį [linus]. Grinčia (grinčią) reikėjo apšìldyti. Vandenio prikaiti, apšìldai ir supili ant miltų. Žiemos metu anglių nusipirkai, apsišìldai i sėdėk. Kad šalta buvo, tai į mišką sukurdavom ugnį ir galėjom apsišìldyti. padaryti, kad sukaistų, pajustų vidinę kūno šilumą: Aš apšìldžiau jįjį, užduodamas malti. Porį trejetą kartų aplėkiau apie lauką [ardamas],
arklius apšìldžiau. Smarkus pjovė [ja] s kad rugius pjauna, ir rinkėją apšìldo. Išmetęs ant šalčio vieną ir kitą burnelę, vos apsišildė.
2. apmušti, apskaldyti: Gerai jam antausius apšildęs.
atšìldyti. atšilti.
1. atšalusį (anksčiau pagamintą maistą, ypač sriubą) iš naujo pašildyti, pakaitinti: Pietums nieko šiandie nevirsim – tik barščius atšìldysim. Atšìldyti kopūstai da gardesni. Atšìldyto [viralo] aš nevalgau – ma [n] šoksta atgal. Likučius ji liepia atšildyti ir paduoti [pietums].: Tuos kopūstus atsišìldysim i valgysim. Atsišìldę valgėm kruopas.
2. padaryti, kad nebebūtų sušalęs, užšalęs, nuo šalčio sustingęs: Užšalę vamzdžiai atšildomi karštu vandeniu. Mums žemę sugišalusią su saulele atšildyk. Tau [, mergyte, ] atšildysiu kojas rankeles. Tai juodu pavalgydino, atšìldė ir ketino į nakvynę pr [i] imt. Ažukišam in pečiaus, atšìldžiam [paukštelius žiemą] ir vėl išleidžiam. Atšìldyk gyvatę anty [je],
tai įkąs. Esu sušalęs, noriu atsišìldyti. Ir čion [vyrelis] mažumą atsišildęs vėl pagavo dejuot. Reik žiemą atsišìldyti, taurikę išgerti. padaryti ne tokį šaltą (orą): Kada gi atšìldis Dievulis aukštasai – nemožna šaltumu išgyvent!
3. kaitinant padaryti šiltą, šiltesnį, sušildyti: Ta (tai) liuobu vandinį atšìldysiu, į vaną įdėsiu tą vaiką. Tas šitai sominis [vėjas] nu tos pusės šitai atšìldo vandinį. Nukaitins šerdečninką, įkiš į tą alų, atšìldys ir gers. kaitinant sutraukinti (pieną): Pieną atšìldžia ir deda tokion bačkutėn. Dabar atšìldai varškę, tai gardi, iš karto valgyk. šildant sutirpinti: Duok, Dievuli, saulėkos vėjelį, kad atšildyt ežero ledelį.
įšìldyti. įšilti.
1. padaryti šiltą, karštą: Saulė teka i jau inšìldžia šitą sieną. Geležį įšìldyti ligi baltosios kaitros. Kai įšìldai, tai lengva tai kojai. Anšìldžia tuo degančiu [kompresu]. Įšìldyti trobą, pirtį. Pirkioj inšìldytoj šilta. Kai išsiverda, inšìldžia, tai aždaro aukštinį, tai šilta būna. Gerai įšìldytoje pirtyje sveika vanotis. Saulėtos pavasario dienos jau buvo įšildžiusios trobą. Aš prašytau mielojo Dievulio, kad inšildyt gilųjį dunojų. Įsišìldau kakalį. Insišìldau in pečiaus, tada einu gult.
2. padaryti, kad sukaistų, pajustų vidinę kūno šilumą: Įšìldyti ką prie darbo. Kai anšìldė kumeliotę, tai ejo gerai.
iššìldyti. iššilti.
1. gerai įšildyti, iškaitinti: Ta patarė, kad, pirkusi gyvojo sidabro, sutrintų svieste, išteptų vaiką ir gerai iššildytų. Nuėjęs pirtin gerai išsišìldyk, tai ir praeis (liga). Ateis pavasaris, išsišildysiu prieš saulę ir būsiu sveikas.
2. kurį laiką šildyti.
3. ištirpinti: Mes abi nuėję mėsą sumalėm, dešras sudėjom, taukus iššìldėm. Tą sviestą iššìldydavo, pridėdavo puodynes [žiemai]. O kur tas sniegelis? – Saulutė iššildė. Užtekėki, šviesyji saulele, iššìldyki ežere ledelį. Užspindo saulutė, iššildė duris [iš sviesto padarytas].
4. šiltai išlaikyti: Muno išmaitintas, iššìldytas spietlius ir išlėkė į laukus.
nušìldyti. nušilti.
1. šildant nudžiovinti: Kad Dievas duotų giedrią dienelę, kad nušildytų ryto raselę. Užtekėk, saulele, papūski, vėjeli, nušìldyki, nuvėdinki nuo žirgo raselę.
2. nutirpinti: Saulė sniegą baigia nušìldyt. Jau kelias nušìldyta kur kiek. Kad užtekėtų iš rytų saulelė, nušìldytų ežero ledelį. Pridėjusi prie mano krūtinės ranką, nušildė nuo jos visus ledus.
3. padaryti, kad sukaistų, suprakaituotų: Eisiav, kirsiav kalne rugelius, nušildysiav tris rišėjeles. Arkliai nušildyti – vieno [je] puto [je]. Laumės nušildo, nujo [ja] arklius kūtėse, arklys gauna šlapdrugį. Kame, broleli, tu buvai? Kame tu žirgelį nušìldei?. Ana meldas nušildamõs.
4. kaitinant, šildant pakenkti: Nušildė vaiką, duonos kepalais lovą bešildydami.
pašìldyti. pašilti.
1. padaryti šiltesnį, kiek sušildyti: Gal man, gaspadin, pieno pašildysi? Pašìldyk alų, šaltas šaltas! Bulbas pašìldė ir pasodino. Vaclovas atsitraukė nuo lango, kvapu pašildė sugrubusius pirštus. Jei pašìldęs smetoną plaksi, neišskirdamas pasukų, susuksi kastinį. Pašìldžiu koją, pirštą – geriau! Pirtį kiek pašìldžiau. Bet ir malkos reik, kad nori stubą pašìldyt. Leisk man prie ugnelės pasišildyt. Katiliuką pasišìldei [v] andenio i išplausi [mėsą]. Pasišìldyk prie pečiaus. Pasišìldžiau kailinius, bus ant kojų. Į trobą eik, pasišìldyk. Būdavo, kad atšąla, tai pasimyži, pasišìldi kojas ir vėl renki [grybus]. | Galės pasišildyti, gerą pačią gavęs. | Geriaus nueisiuos į karčemą pasišildyti. ataušusį pakaitinti: Pašìldyk verėną šeimai (šeimynai). Kruopynę dieną tą pačią pašìldys – i valgysi. Pirmadieniais daugiau darydavo bulbynes, pietams tą patį pašìldydavo. Spirginių su bulbom pašìldysiu. Pašìldyta rapukienė jau po velnių (jokios naudos iš sugrąžintos meilės) . Pasišìldysim barščių ant ugnies ir pavalgysim pietų.
2. kiek paskleisti savo šilumos: Pašìldė kiek saulė, tai kai davė lėkt [v] anduo. nuo dangsčio! Kad saulė pašìldo, tai jos. skleidas, išsiskleidas po vandeniu. Kad pašìldis saulė prieš lietui!
3. apmušti, apdaužyti: Tad eik ir šitą [šunį] pagaliu pašildyk.
4. suteikti naudos, malonumo: Darmūs pinigai nepašildo.
péršildyti. peršilti.
1. per daug sušildyti, perkaitinti: O jeigu par daug páršildei, ta (tai) yr skystas [kastinis]. Varškė péršildyta – koks te sūris! Kad ir sūrio valgei, nereik taip būt baltai. – Paršildyts buvo, motynėlė!
2. pašildyti iš naujo: Tus kiaušius reikės páršildyti.
3. kiaurai sušildyti: Kol páršildys saulelė, ilgai išeis – reik, ka sušiltų i taip. Patalus péršildyti.
4. pašildyti: Jau antara diena nedavalgę, i šalta pirkia, nėr kuom péršildyt. Stubą péršildyti.
5. kurį laiką šildyti. .
prašìldyti. prašilti.
1. kiek pašildyti. . Prasišildysim pieno, atsigersim.
2. peršildyti
3.
3. pratirpdyti: Toks storuliukas – gal ledą ir prašìldė, kad inlūžo [meškeriodamas]. Užtekėkie, šviesyja sauliule, prašildykie kraštą ežerelio.
4. pradanginti, pragaišinti: Ar ji tą knygą kur prašìldžiusi turia, ar paskolinusi.
prišìldyti. prišilti.
1. pakankamai, daug ko sušildyti: Prišìldžiau [v] andenio ir išprausiau [vaiką]. Skalbiant namuose, daug [v] andenio prisišìldyt reikia.
2. padaryti šiltą, įšildyti, sušildyti: Prišìldau kojas, tada nesopa. Sėsk čia, kur mano prišìldyta. Saulele momule, prišìldai prišìldai savus vaikelius. Kap pečių prišìldžia, tai prūsokai išlenda iš skylių. Ledu širdies neprišildysi. Lauko neprišildysi. Pečiukas yra, prisišìldo i gyvena. Tai prisišìldysta gryčią, kol išskalbsta. šildant pritirpdyti: Prikepė blynų kai skračių, sviesto prišìldė. Taukų kad daug prišìldė!
3. šildymu sukelti (lietų): Greit saulė lietaus prišìldis.
razšìldyti. iššildyti
3. Razšìldo vašką ir leja an vandenio.
sušìldyti. sušilti.
1. kaitinant padaryti šiltą: Užkaitęs sušìldyk vandenį ant ugniakuro. Truputį sušildžiu. Akmenai pirtį sušìldžia. A reikia bulbienę sušìldyt? Sušìldysim arbatą, ir bus gerai. Šitų trobesių sienose nerasi sprindžio sienojo ar lentos, kurio nebūtų sušildę (laikę, lietę) senio delnai. Krikštomočios marškiniai nei vieno sušildė, nei kito sušildis (pažadais netikėk) . Kalniais pečiaus nesušildysi. Ledu krūtinės nesušildysi.
2. sutraukinti (pieną): Be pečio tai labai bjauru pienas sušìldyt. Kai sušìldai, gera varškė, kieta. Turėk tik rūgėlio, o varškės iš jo visuomet susišìldysi. sutirpinti, sulydyti: Sušìldyk taukus – bus su blynais. Jei senas sviestas, tai sušìldyk: bus sriubon indėt ar kap kepi ką.
3. sukelti kūno šilumos jutimą: Nesušìldžiu kojų – šąla ir šąla. Kas mano sušìldys kojas rankeles, kas mane kalbins meiliais žodeliais? Lyžtelėjau ruginės [degtinės] – liežuvį sušìldė (nudegino) . Grūdas garstyčios. gydžia sopulį aba gėlimą dantų, sušildžia vidurius. Mus nuogus apvilks, aprėdys, trokštančius pagirdys, šaltyje sušildys. Susišildžiusi prieš saulutę, gyvatė atkunta ir traukia pelių ir varlių medžioti. Eikit pakajuj, susišildykit ir pasivalgykit. Prieš mėnulį nesusišìldysi. Susišildžiau su pačia (mano žmona pagimdė) . pavaišinti (svaiginamu gėrimu).
4. sukaitinti, priversti prakaituoti: Matyt, smarkiai jojai, kad tep sušìldei arklį. Oi barė, barė mane tėvelis, kad sušildžiau žirgužėlį.
5. padaryti nuoširdų, malonų, mielą: Vienuolis, meniškai dėstydamas atsiminimų medžiagą, visus įvykius sušildo savo emocijomis.
6. primušti: Aš tave tuoj sušildysiu, geriau nešinkis geruoju.
kójas (padùs) sušìldyti apsiprasti: Dar kojų čia nesušildė. Dar čia padų sušildyt nesuspėjo, o jau nori šeimininkaut.
šìrdį sušìldyti gerai nuteikti: Ta draugystė man sušìldė šìrdį.
užšìldyti. užšilti.
1. imti, pradėti šildyti: Saulė kaip užušìldė, tuoj sniegą nuvarė. Užšìldė – į mišką neįvažiuosi: bimbolai pjauna. Tik nubėk, kai saulė ažušìldžia, gyvatė galvą ir kiša.
2. padaryti šiltą, sušildyti: Da užšìldykit vandenio, gersim. An kriosnies sriubą užšìldė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.