atsilsėti

silsė́ti, sìlsi (sìlsia, sil̃si), -ė́jo.

1. pavargus nedirbti, nieko neveikti, ilsėti: Jau antra diena kaip sìlsu. Silsė́k da, silsė́k – paspėsi. Teip silsė́t, šiltai apvyniot tai gerai. Nu, eit suvedžiot gi gyvuliai, tada – silsė́t. Nesilsė́jęs keturius pūdus atsinešdavau. Rado mus sìlsinčius. Dabar ar sìlsia, ar skubia, tai vis su pamislijimu ir miera. Pakukuočia matutei, svirnely begulančiai…, lovytėlėj silsiančiai. Mano mergelė svirnely besilsinti. Sūnelį guldysi, duris uždarysi, tesilsiẽ. Ne tiek dirba, kiek sìlsis. Gerai silsė́teis, ale gerai ir dirbt. Nė pats silsė́jos, nė mum davė atsipūst. Tei [p] sunku, ka turiu silsė́tis i silsė́tis. Silsė́ties liepa, neprūnyti. Su tamstos tėvuku abu silsė́joms. Gyvulys, kai sotus, ir sìlsiasi. Pagėrę arbatos, silsimės, tįsodami ant samanų patalo. Kaip ekmuo tu nori visados silsėtis. Žemė tartum silsisi po amžinų kovų. Ant minkšto patalėlio svirnely silsėjaus. Tris dienas, tris naktis keleliu ėjau, ketvirtoj naktelėj girioj silsėjaus. ramiai būti (palaidotam): Savo smertele numirė ir galės silsė́t. Vai seniai mano tėveliai silsiasi aukštam kalnely.

2. ilsinti: Sėskis, mergele, in pradalgėlio, silsėk kojeles, baltas rankeles.

3. būti nesėtam: Daug metų žemė silsėjos.
atsilsė́ti.

1. nuvargus atgauti jėgas, pailsėti, atilsėti: Žmogus, visą dieną dirbęs, vakare gali atsilsėti. Teatsilsiẽ ar ką. Atsilsỹ gi tu, ko tau tę lėkt! Po prakaito dienai saldžiai atsilsė́jo. Susirietęs kur po medžiu, vėl ketina jis čia pernakvoti ir nors kiek atsilsėti. Princas iš kelionės buvo jau atsilsėjęs. Gulkie, mano dukrelė, jauna, atsilsėki. Sėskis, panele, ant pradalgėlio, tegul atsìlsi rankos kojelės. O ans tarė jump: – Eikit čia, pūston vieton, patys ir atsilsėkit truputį. Tada atsilsėsi, kap lopeta per pilvą duos (kai palaidos) . Kai numirsi, atsilsė́si. Be darbo negyvenk, bet ir atsilsėti neužmiršk. Tai atsisilsės [pjovėja] i vėlios papjaus.

2. atilsinti: Sėskis, mergele, ant pradalgėlio, atsisilsė́kis rankas kojeles.

3. ilgai būti nesėtam, atsigulėti: Žemė nekrutėta, atsilsė́jus, turėtų būt geram derliui. Čia žemė atsilsė́jus – ką pasėsi, tas augs.
išsilsė́ti.

1. nuvargus atgauti jėgas, pailsėti: O kad mano mergužėlė baltai išsilsė́tum. Silsis silsis ir vis negali išsisilsė́t. Kai, būdavo, naktim gerai išsisìlsiu, tai ir dieną galiu dirbt. Išsisilsė́k gerai – naktį [kelionėje] nemiegosi.

2. išbūti ilsintis: Išsilsė́jai visą priešpusrytį ir vis da tebesilsi.

3. išsigulėti, išbūti nesėtam: Čia žemė išsisilsė́jus, tai visa ir auga.
pasilsė́ti. pabūti ilsintis, nuvargus atgauti jėgas: Dirbus reik pasilsėti. Sėskis, pasilsės biškį kojos. Lei pasil̃sia. Poris arklių pasilsė́dami traukia: labai šlapias kelias. Pjovė pjovė motera rugius ir atsigulė papievėj truputį pasilsė́t. Pagulėk, pasilsė́k – nebe jaunysta. Namie parvasar pasilsė́si, atsigausi. Kiek pagulėsi, tiek pasilsė́si. Nerašykit, pasilsė́kit, juk ir akys atbuks. Kai jos nėra, tai bent galva pasìlsi (nėra triukšmo) . Atrado jis po medžiu akmenį ir atsisėdo, norėdamas nors kojom duot kiek pasilsėti. Eikia, martele, eik pasilsė́ki, žalių rugelių eik pamalėti. | Karvė laikas užleist [užtrūkti]:
kad nė kiek nepasilsė̃s, kiekgi pieno duos?! | Kaip numirsiu, pasilsėsiu. Pasisilsė́dama atanešu [v] andenio viedrelį. Pati sunkiai dirbau, daba nors pasìsilsu. Sėskis, dukrele, pasisilsėsme, meiliais žodeliais pasikalbėsme.
prisilsė́ti. pakankamai pailsėti: Ką tu čia prisilsė́si, matai, kad laiko nėra. | Kai numirsi, prisilsėsi, o kol gyvas – dirbk. Guli, guli dykas ir neprisisìlsi. Kelkitės, jau prisisilsėjot, užteks. Dėkui, berneli, už gerą žodelį, prisisilsė́jau par motinėlę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>silsė́ti, </b>sìlsi (sìlsia, sil̃si), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pavargus nedirbti, nieko neveikti, ilsėti: </span> Jau antra diena kaip sìlsu. Silsė́k da, silsė́k – paspėsi. Teip silsė́t, šiltai apvyniot tai gerai. Nu, eit suvedžiot gi gyvuliai, tada – silsė́t. Nesilsė́jęs keturius pūdus atsinešdavau. Rado mus sìlsinčius. Dabar ar sìlsia, ar skubia, tai vis su pamislijimu ir miera. Pakukuočia matutei, svirnely begulančiai…, lovytėlėj silsiančiai. Mano mergelė svirnely besilsinti. Sūnelį guldysi, duris uždarysi, tesilsiẽ. Ne tiek dirba, kiek sìlsis. Gerai silsė́teis, ale gerai ir dirbt. Nė pats silsė́jos, nė mum davė atsipūst. Tei [p] sunku, ka turiu silsė́tis i silsė́tis. Silsė́ties liepa, neprūnyti. Su tamstos tėvuku abu silsė́joms. Gyvulys, kai sotus, ir sìlsiasi. Pagėrę arbatos, silsimės, tįsodami ant samanų patalo. Kaip ekmuo tu nori visados silsėtis. Žemė tartum silsisi po amžinų kovų. Ant minkšto patalėlio svirnely silsėjaus. Tris dienas, tris naktis keleliu ėjau, ketvirtoj naktelėj girioj silsėjaus. <span class="explanation">ramiai būti (palaidotam): </span> Savo smertele numirė ir galės silsė́t. Vai seniai mano tėveliai silsiasi aukštam kalnely. <br/>2. <span class="explanation">ilsinti: </span> Sėskis, mergele, in pradalgėlio, silsėk kojeles, baltas rankeles. <br/>3. <span class="explanation">būti nesėtam: </span> Daug metų žemė silsėjos. <br/><b>atsilsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvargus atgauti jėgas, pailsėti, atilsėti: </span> Žmogus, visą dieną dirbęs, vakare gali atsilsėti. Teatsilsiẽ ar ką. Atsilsỹ gi tu, ko tau tę lėkt! Po prakaito dienai saldžiai atsilsė́jo. Susirietęs kur po medžiu, vėl ketina jis čia pernakvoti ir nors kiek atsilsėti. Princas iš kelionės buvo jau atsilsėjęs. Gulkie, mano dukrelė, jauna, atsilsėki. Sėskis, panele, ant pradalgėlio, tegul atsìlsi rankos kojelės. O ans tarė jump: – Eikit čia, pūston vieton, patys ir atsilsėkit truputį. Tada atsilsėsi, kap lopeta per pilvą duos <span class="explanation"> (kai palaidos) </span>. Kai numirsi, atsilsė́si. Be darbo negyvenk, bet ir atsilsėti neužmiršk. Tai atsisilsės [pjovėja] i vėlios papjaus. <br/>2. <span class="explanation">atilsinti: </span> Sėskis, mergele, ant pradalgėlio, atsisilsė́kis rankas kojeles. <br/>3. <span class="explanation">ilgai būti nesėtam, atsigulėti: </span> Žemė nekrutėta, atsilsė́jus, turėtų būt geram derliui. Čia žemė atsilsė́jus – ką pasėsi, tas augs. <br/><b>išsilsė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuvargus atgauti jėgas, pailsėti: </span> O kad mano mergužėlė baltai išsilsė́tum. Silsis silsis ir vis negali išsisilsė́t. Kai, būdavo, naktim gerai išsisìlsiu, tai ir dieną galiu dirbt. Išsisilsė́k gerai – naktį [kelionėje] nemiegosi. <br/>2. <span class="explanation">išbūti ilsintis: </span> Išsilsė́jai visą priešpusrytį ir vis da tebesilsi. <br/>3. <span class="explanation">išsigulėti, išbūti nesėtam: </span> Čia žemė išsisilsė́jus, tai visa ir auga. <br/><b>pasilsė́ti</b>. <span class="explanation">pabūti ilsintis, nuvargus atgauti jėgas: </span> Dirbus reik pasilsėti. Sėskis, pasilsės biškį kojos. Lei pasil̃sia. Poris arklių pasilsė́dami traukia: labai šlapias kelias. Pjovė pjovė motera rugius ir atsigulė papievėj truputį pasilsė́t. Pagulėk, pasilsė́k – nebe jaunysta. Namie parvasar pasilsė́si, atsigausi. Kiek pagulėsi, tiek pasilsė́si. Nerašykit, pasilsė́kit, juk ir akys atbuks. Kai jos nėra, tai bent galva pasìlsi <span class="explanation"> (nėra triukšmo) </span>. Atrado jis po medžiu akmenį ir atsisėdo, norėdamas nors kojom duot kiek pasilsėti. Eikia, martele, eik pasilsė́ki, žalių rugelių eik pamalėti. | Karvė laikas užleist [užtrūkti]: kad nė kiek nepasilsė̃s, kiekgi pieno duos?! | Kaip numirsiu, pasilsėsiu. Pasisilsė́dama atanešu [v] andenio viedrelį. Pati sunkiai dirbau, daba nors pasìsilsu. Sėskis, dukrele, pasisilsėsme, meiliais žodeliais pasikalbėsme. <br/><b>prisilsė́ti</b>. <span class="explanation">pakankamai pailsėti: </span> Ką tu čia prisilsė́si, matai, kad laiko nėra. | Kai numirsi, prisilsėsi, o kol gyvas – dirbk. Guli, guli dykas ir neprisisìlsi. Kelkitės, jau prisisilsėjot, užteks. Dėkui, berneli, už gerą žodelį, prisisilsė́jau par motinėlę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.