merginė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. suktis apie merginas, jas lankyti: Vaikiai merginė́ [ja],
t. y. eina prie mergų. Jau i mūs Jonas pradeda merginė́t. Tas senis da vis merginė́ja. Gaspadoriams įmigus, vaikiai teita merginė́ti. būti įsimylėjusiems vienas kitą, draugauti: Jonas su Ona merginėjasi. Mūsų berniokas merginė́jasi su Pranukaičia, gal ženysis.
2. mergauti 3: Jonas antri metai merginė́ja, ir niekas neišeina. Dabar kaip tik ir tinkamas laikas merginė́ti.
3. mergauti 4: Jau ir mūs gaspadorius pradėjo merginė́ti. Ūkininkės pradeda merginėti, ūkininkai – vaikinėti. Eg jau nuo pat Kalėdų merginė́ju.
atsimerginė́ti užtektinai merginėtis, lankyti merginas: Jau gana atsimerginė́jo, turbūt jau taip ir pasiliks senberniu.
išmerginė́ti. išvaikščioti, išvažinėti, ieškant merginos (žmonos ar samdinės).
pamerginė́ti.
1. pabūti pas merginas, jas palankyti: Kur eisma šį vakarą pamerginė́ti?. Jojo berniokai pasimerginėti.
2. kiek merginėti, mėgti merginėti: Tas vyras pamerginė́ [ja].
prisimerginė́ti užtenkamai merginėtis, lankyti merginas: Ilgai kavalieriaudamas užtenkamai prisimerginė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.