atsimėtėti

mėtė́ti, -ė́ja, -ė́jo, metė́ti

1. pavežėti: Jis mėtė́jo mane, kol pamėtė́jo cielas tris mylias, t. y. pavėžėjo. Ar mėtė́jo tave toli?

2. šipti. Jau mano dantys metė́jas nuo rūgštų obalių, t. y. atšimpa.
atsimėtė́ti

1. atslūgti, sumažėti, suminkštėti. Šaltis atsimetęs, atsimetė́jęs, atsileidęs. Šaltis atsimetėjo, atleido, atdrėko. B [uv] o ėmę šalt, i vė atsimėtė́jo. Tai šalta, bet gal jau atsimėtės kiek šaltis – pradėjo pūsti pietų vėjas. Nereikėjo skubytis – šiandie atsimėtė́jo, būtum šilumoj nuvažiavęs. Palauk kokią dienukę, galgi orai nor kiek atsimėtės. | Pyktis atsimėtėjo.

2. atšipti. Dantys nuo rūgštų obalių atsimėtė́ [ja],
t. y. atšimpa.
pamėtė́ti.

1. kiek pamesti, mestelėti: Pamėtė́k (arčiau atmesk) man rugių pėdą. Kregždės lyg pamėtėti akmenukai taškė krūtinėmis vandenį.

2. iškelti aukštyn: Pavasaryj kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nueis kojas viršun pametėdamas!

3. truputį pamėtyti (bulves sodinant): Ãnas buvo te, išgryte pametė́j [o] bulbas nedaugį. Bronia padės man bulbų pamėtėt. Pametėk ažu mane, aš nedaugį pagulėsiu.

4. pavėžėti: Pametė́k mane nors mylią. Pametė́k mane dar iki kryžkelei.

5. pavaryti iš vienos vietos į kitą: Pametė́k už mane karves, ba jau eina in daržą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mėtė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo, metė́ti<br/>1. <span class="explanation">pavežėti: </span> Jis mėtė́jo mane, kol pamėtė́jo cielas tris mylias, t. y. pavėžėjo. Ar mėtė́jo tave toli? <br/>2. <span class="explanation">šipti</span>. Jau mano dantys metė́jas nuo rūgštų obalių, t. y. atšimpa. <br/><b>atsimėtė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atslūgti, sumažėti, suminkštėti</span>. Šaltis atsimetęs, atsimetė́jęs, atsileidęs. Šaltis atsimetėjo, atleido, atdrėko. B [uv] o ėmę šalt, i vė atsimėtė́jo. Tai šalta, bet gal jau atsimėtės kiek šaltis – pradėjo pūsti pietų vėjas. Nereikėjo skubytis – šiandie atsimėtė́jo, būtum šilumoj nuvažiavęs. Palauk kokią dienukę, galgi orai nor kiek atsimėtės. | Pyktis atsimėtėjo. <br/>2. <span class="explanation">atšipti</span>. Dantys nuo rūgštų obalių atsimėtė́ [ja], t. y. atšimpa. <br/><b>pamėtė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pamesti, mestelėti: </span> Pamėtė́k <span class="explanation"> (arčiau atmesk) </span> man rugių pėdą. Kregždės lyg pamėtėti akmenukai taškė krūtinėmis vandenį. <br/>2. <span class="explanation">iškelti aukštyn: </span> Pavasaryj kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nueis kojas viršun pametėdamas! <br/>3. <span class="explanation">truputį pamėtyti (bulves sodinant): </span> Ãnas buvo te, išgryte pametė́j [o] bulbas nedaugį. Bronia padės man bulbų pamėtėt. Pametėk ažu mane, aš nedaugį pagulėsiu. <br/>4. <span class="explanation">pavėžėti: </span> Pametė́k mane nors mylią. Pametė́k mane dar iki kryžkelei. <br/>5. <span class="explanation">pavaryti iš vienos vietos į kitą: </span> Pametė́k už mane karves, ba jau eina in daržą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.