.
narakóti, -ója, -ójo (нapaкaць). priekaištauti, kaltinti, barti: Užeik pas jį, ba paskui narakos. Kap grįžo girtas, tai dėl to kap ėmiau narakót, tai jau prižadėjo, kad daugiau tep nebus. Už ką narakóji an savo tėvo? Anas an manę narakója. Jūs manę nenarakókit. Nenarakók ant vaiko, kad pinigai pragaišo. Imu, bet žiūrėk, kad nenarakótai. Nesinarakok ant jo – anas nekaltas.
atsinarakóti išsižadėti, išsiginti: Žvirblis savo gūžtos atsinarakó [jo]. Kastanta atsinarakójo i namų.
išsinarakóti išsižadėti: Išsinarakót reikė buvo žemės [dėl mokesčių].
panarakóti. pabarti: Keikt tai nekeikiu, ale kap blogai daro, tai ir panarakóju.
pranarakóti. prakeikti. . Tai aš praskeikiau savas dieneles, tai aš prasnarakojau savus sliedelius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.