réižti, -ia, -ė
1. ręžti 1: Reižte insireižęs traukia arklys. Buliai, eidami prieš vienas kitą, réižėsi, réižėsi, o paskui kad imtis! Jis dar réižės, kiek galėjo, bet aš jį parmečiau ant žemės.
2. vaidytis: Marti su moša besireižia, t. y. besipjauna, baras.
3. būti išdidžiam. .
atsiréižti. atręžti
1. Jis atsiréižęs žiūri.
įsiréižti. įręžti.
1. Mikė eina įsireižęs, rankas į kišenes susikišęs. Įsiréižęs [senukas] i potografuojasi su iššokusiom akim. Ans, sprandą įsiréižęs, pryš mane krokt [pradėjo]. Eina skersas lyg įsireižęs bulius. Čėdijo įsireižę ir skundėsi vis, jog jiems labai sunku.
2. Įsireižęs, nosį pakėlęs. Įsireižęs eit. Tos jų mergos strainios: eina įsiréižusios. I stovia įsiréižus prieš seną žmogų – kur tai matyta!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.