.
skabinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. skabinti: Jonas, didžiai sugraudintas, bučiavo tėvų rankas, skabinėjo ir mielavo visus samdininkus. Bernas mergą skabinė́ja. Motutė, visados riejusi ujusi dėdę, dabar jam už kaklo skabinėjasi. Skabinė́jas prie žmonių akių – baisi te meilė! Mergos skabinė́jas su bernais.
atsiskabinė́ti. pakankamai atsiglamonėti, atsimyluoti. .
nuskabinė́ti. nuglamonėti: Jau ana visų velnių skabinėta ir nuskabinė́ta.
paskabinė́ti. paglamonėti, pamyluoti. . Gerai būt pauliot, su mergom pasiskabinė́t.
prisiskabinė́ti pakankamai prisiglamonėti, prisimyluoti: Gana prisiskabinė́jai, žmonių prijukdei.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.