skolė́ti, -ė́ja (skoli), -ė́jo
1. būti skolingam, turėti skolų: [Kęstutis] krito nu pasalumo nedoro ir kraugeringo brolvaikio, kursai jam vis skolėjo.
2. reikalauti skolos: Tu skolė́jais, t. y. skolos norėjai.
atsiskolė́ti atiduoti skolą: Petras jau man atsiskolėjo.
įsiskolė́ti prasiskolinti: Skolėte įsiskolė́jo ans, melnyčią statydamas.
nuskolė́ti. praskolinti: Ta vieta jau buvo nuskolė́ta.
praskolė́ti. praskolinti: Jo ūkis praskolė́tas. Prasiskolė́jo ir išbėgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.