atsistebėti
stebė́ti, stẽbi (stẽbia, -ė́ja;), -ė́jo
1. atidžiai žiūrėti, sekti akimis: Grėtė atsistojo, nuėjo pati prie vygio, atsiklaupė ir stebėjo kūdikį ilgai ilgai. Nuolat atsimerkdavau ir vogčiomis stebėjau sėdintį prie stalo žmogų.
2. atidžiai žiūrint tirti, kaupti žinias: Tu, Arvydai, darbo nebijok, bet ir dirbdamas stebėk gyvenimą ir mokykis. Daugelyje draustinių vykdomi tyrimai, stebimi žvėrys ir paukščiai.
3. žiūrėti, žvelgti: Aš ilgai negaliu stebė́ti į laikraščius – akėse mėlenuo [ja]. Valios anam yra, ans ir stẽba. Reik gerai stebė́ties, kad pamatytumi tą žvaizdžių sietą. Kurmis teip bekeląs – stebúos, a nematysiu. Ko stebys kaip driežas į gegužę? Sargas įsilipo į pačią obelį ir stebė́jos, akis išplėtęs [is],
kas greibs už obulo. Ausimis nepermanau, ėmiau akimis stebėties. Tai tada ežys buvęs ant kalno, pamatęs dieną auštant ir stebėjęsis į saulę tekančią. Pamatę tat žmonės ėjo prie kalno, stebėjosi į žiburį. Anuodu stẽbisi viens į antrą, t. y. veizdis. Apaštolai, kad tus žodžius išgirdo, nuliūdo ir stebėjos į kits kitą.
4. žiūrinėti ieškant ko tinkamo: Vaikinas, kurs kėslauja ir jau keta neužilgo susidoroti (žanytis), laiku (iš anksto) jau pradeda po jaunimus, jomarkus ir veselijas stebė́tis į mergas.
5. dėmėtis, įsiminti: Iš kur anie tus linus gauna, aš nesu stebė́jęs. Aš stebúos, kad ans sako tus vardus. Vaikai daugiau stẽbias – čia mano piemenystės dainos. Kas aną žino, aš neesu stebė́jusis teip didliai.
6. reikšti nuostabą: Dabar jiemus, netikintiemus ir bestebintíemus iž džiaugsmo, tarė jiemus. Kam ir Povilas … stebė́damas teip bylojo. Ka atvažiuo [ja],
visi stẽbas iš anos. Visi iš mùnie stẽbas. Stebėjos it katė, žvirblį iš nagų išleidusi. Klausaisi ir stebiesi, kiek daug dvasios kultūros turi šis paprastas kaimo žmogus. Simei besistebant, kipšas prirašė visą kailį. Visi stebėjosi jo išmintimi ir atsakymais. Ir seniejai žmonės stebas. Stebėdamasis iš drąsumo Dovydo, meilingai jį apkabino ir apdovanojo jį savo juosta. O anys stebėjos jo mokslui. Ir visi, kurie girdėjo, stebėjosi tam kalbesiui. Jo gentys tam didžiai stebėjose, jog veikiai Jobas sveiku stojose. Stebė́kisig …, jog ižg vienos žvakės tūkstantį žvakių uždegsi. Aniemus … besistebintiemus bylo jumpi Jėzus. Stebėjosi žmonės jo pamokslo.
apstebė́ti, àpstebi, -ė́jo.
1. grožėtis, stebėtis.
2. apsižiūrėti: Apsistebė́jo ir pavogė.
atsistebė́ti, atsìstebi, -ė́jo
1. labai stebėtis: Juozas pečius traukė, atsistebėti negalėdamas.
2. atsižiūrėti, atsigrožėti: Kokia ten grožybė, aš negaliu atsistebė́ti, t. y. atsiveizdėti. Jam toj mergina teip patiko, kad jis negali į ją atsistebėti! Karaliūnas negali atsistebėti, iš kur tokia graži panelė atsirado. Kai ji su tais drabužiais pasirodė pokyly, visi negalėjo atsistebėti jos gražumu.
įstebė́ti, į̃stebi, -ė́jo
1. įžiūrėti, įmatyti: Jie įstebėjo ten Hektorą, šaukiantį narsiai kovoti. Aš neį̃stebu, kas tas yr. Kur ne kur vos įstebimos kyšojo žmonių figūros. Įstebėtieji panašumai mums padeda susigaudyti pasaulio įvairybėj.
įstebimaĩ. Ji žiūrėjo, vos įstebimai linkčiodama galvą.
2. atidžiai įsižiūrėti: Klykis y [ra] kaip viščiukas (viščiuko didumo), į kojas nesu įsistebė́jusi. Biškį mačiau, ale neįsistebė́jau gerai. Mokytiejai įsìsteba į kningas ir apanka. Paskuo kaži kaip ten įsistebė́jo anie, kad tie tatai slepas. Kad gerai įsisteb į mėnesį, gal matyti mergą su nėšiais, bestovinčią mėnesyje. Tas katinas, įsistebėjęs ten kažką bejudant, pamanęs, kad pelė – tiktai kapt už uodegos. Įsistebi į vieną vietą kaip karvė į naujus vartus. Įsistebėjus į šituos rašybos dalykus, man į akį krinta vienas mažmožis.
3. žiūrinėjant susiieškoti patinkamą, įsižiūrėti: Katrą [vaikinas] įsisteb, teiraujas apie jos būdą, sveikatą, giminę, turtą. Pradėjo čia vaikščioti, čia įsistebė́jos [merginą]. Apicierius ją įsistebėjęs ir vedęs už pačią. Jaunieji į vienas antrą įsistebėjo ir vienas antrą pamylėjo.
4. įsidėmėti: Kokie tėvai yr, vaikai taip į̃steba. Ar neįsistebė́jai, koks buvo daiktas, t. y. ar neįsidėmėjai? Kaimo žmonės įsìsteba [gamtos reiškinius] i žino. Reikia įsistebė́ti į tokius žodžius.
5. pajusti nuostabą.
įsistebė́tinai. Įsistebėtinai (nepaprastai) stebuklinga.
išsistebė́ti, išsìstebi, -ė́jo. atsistebėti 1: Ižsistebėt negaliu.
nustebė́ti, nùstebi, -ė́jo.
1. nužiūrėti, pastebėti: Nustebė́jau, kur slėpė piningus. Nustebė́jau jo vagystę. Ana nustebė́jo kailį po drabužiu. Nusisteb, kad nieks nėr, ir pavagia arklį, t. y. apsižvalgo.
2. įsidėmėti: Jis eidavo į kaimą, kur gyveno jo nustebėta jauna merga.
3. pakenkti žiūrint: Nereikia girtis gerai augančiu gyvuliu ir jį rodyti – gal pavydėti pasakojant arba nustebėti rodant.
4. parodyti nustebimą, nustebti: Nusistebėtisi. Nusistebėju. Aš pirmaik nusistebė́jau, ka kitur lyna. Nusistebė́jo visi, kas girdėjo jos keikimą. Aldona nusistebėjo didžiuliais jurginų krūmais. Nusistebėti reikia matant, kaip gerai to veikalo rašytojas pažįsta lietuvių kalbą. Nusistebėkime ant stebuklingos išminties Dievo. Ir anys nusistebėjo, jog ji teip graži buvo. O anys visi nusistebėjo didei Dievo geradėjystei. Regintiemus ir nusistebintiemus apaštalams.
nusistebė́tinai. Nusistebėtinai dyvai, kad toktai šiaip niekados nenusiduoda. K. Donelaitis kunigaudamas lietuvininkų keturis metų čėsus nusistebėtinai gražiai aprašė.
pastebė́ti, pàstebi, -ė́jo
1. pamatyti, išvysti: I ana pàsteba, ka tūse lopūse piningai. Jo aš nepastebėjau. Berodydama tuos paveikslus, Pasaka ir stebėti nepastebėjo, kaip vartų sargai pamažu užmigo. Įeisiu nepastebėtas, tai bus juoko! Ir dairėsi, ir nepastebėjo, kur piktas šuva gulėjo.
pastebimaĩ. Jo narsas pastebimai ėmė mažėti. Kas nelaukiami ateina, nepastebimai išeina.
2. tiriant atrasti, atskleisti: Net tolimiausiose žvaigždėse nėra pastebėta elementų, kurių nėra Žemėje.
3. atkreipti dėmesį, įsidėmėti: Šnekėdamos klegėdamos pasakojo, ką kuri šiandien bažnyčioj ar miestely pastebėjusi. Tas liežuvėlis – pastebėtinas daiktas. Gal ir mačiau, bet nepastebė́jau.
pastebė́tinai. Pastebėtinai gražus. Nepasìstebi i nežinai. Nepasistebė́jau, girtūklių nebuvo. Gerai būtų, jeigu mūsų visi ponai tame daikte pasistebėtų į jo darbus.
4. pažiūrėti, pažvelgti: Aš į tą torą nepastebė́jau. Aš neliuobėjau pastebė́ti, a debesiuotas dangus, a ne. Pasistebė́k, kokia graži mergelė. Petras pasistebėjo į ją, kaip būtų pirmą kartą pamatęs. Nepasistebė́jom, kokia buvo kiaulės blužnis. gerai pasižiūrėti, apsidairyti: Nepasistebė́jo i palindo po mašinos. Pasistebė́k, ar nepamatysi arklių mano. Atžindys kur į ką pasižiūrės, pasistebės, pasigėrės, tai tas tuoj ir sunyksta, sublogsta.
5. parodyti kiek nustebimo, nusistebėti: Tada ir jis pasistebė́jo, kad toks vaikas ir teip moka. Pasistebėjau, iš kur ans čia galėjo atsirasti. Net pasistebė́jau užgirdus. Šitos pasistebė́tinos apraiškos kaltininke yra nekatroji gymė.
pasistebė́tinai. Pasistebėtinai greitai jo gėda pranyksta.
6. pakenkti žiūrint, blogomis akimis nužiūrėti: Jau musėt kas nors būs pastebė́jęs tą karvę, kad pieną sutraukė.
7. padaryti pastabą, įspėti.
pristebė́ti, prìstebi, -ė́jo
1. iki valios prisižiūrėti. . Prisistebė́ję grįžo namo. Kiek aš prisistebė́jau: kas stengės iš kitų [gyventi] – visi žuvo.
2. akylai įsižiūrėti: Prisistebė́k į kitą: kaip ans dirba, ir tu taip dirbk. Gal prisistebė́s [berniukas],
ka negal mušties, gal nebmušias. Dar daugumo atsitikimų galėtumei žmogus prisistebėti. Prisistebėkit gyvenimui. Bet kad aš veiziu ir gerai prisistebiuos – visi akis į mane kaip ylas susmeigė!
3. iki valios stebėtis.
4. nusižiūrėti: Prisistebė́ti nuo ko.
užsistebė́ti, užsìstebi, -ė́jo; nusistebėti: Ir užsistebėjo didžiu stebėjimu. Ansai surinkimas, kursai buvo aplinkui ją, užsistebėjo anam stebuklui teip didžiamui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.