tikė́tis, tìkisi, -ė́josi. tekėti
11.
atsitìkė́ti, atsìtiki, -ė́jo. atitekėti
8. Buvau kojas gatavai nušalęs, bet dabar po biškį pradeda atsitikė́ti. Kaip įmerkė į šiltą vandenį, nagai atsitikė́jo. Nušalusios ausys dar neatsitikė́jo. Rankos, kojos atsitikė́jo, kai atsisėdau. Po tos ligos ana nėkaip negalia atsitikė́ti. Visi galvojo, kad aš nebatsitikė́su. Nu jau priejom pry pat daržo, ta. jau atsitikė́jo. Kiek tiek keleivis atsitikė́jęs surinko žoles, meškos atneštosias, ir toliaus keliavo. Ans nuleido tus savo vargus, atsitikė́jo. Dabar ir jų ūkis atsitikė́s.
širdìs atsitikė́jo pasidarė ramiau: I gerai, ka pasakė taip – mun širdìs atsitikė́jo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.