siūbúoti, -úoja, -ãvo.
1. į šalis linguoti, svyruoti: Lankos žaliuoja, rugeliai siūbuoja. Kur vėjas eina, siūbúoja javai, gaudžia girios. Mat, vėjelio supami, siūbuoja jau visi medeliai. Ąžuolai ūkia, ūkia, tai pasiduos vienan šonan, kitan, tankiai nesiūbúoja. Aš nueisiu an jūrių, pažiūrėsiu an marių, kaip vanduo liūliuoja, levendrėlė siūbúoja. Tik tu matysi … mareles ūžaujančiant, nendružes siūbuojančiant. Šienpjūvėliai pjauna, kartais uždainuoja, širdį sugraudina, net laukai siūbuoja. Ar vėjai pūtė, ar sodai ūžė, ar lendružės siūbãvo, ar lendrės siūbãvo? Papūs vėjeliai, siūbuos javeliai. Ant kalno karklai siūbãvo, pakalnėj vanduo liūliavo. Žiūriu – prie kelelio eglelė siūbúoja, an jos viršūnėlės gegutė kukuoja. Už žalių girių, už siūbuojančių ten du broleliai šienelį pjovė. O žalioji rūtelė, ji siūbúoja be vėjo. Nei vėjai pūtė, nei sodai ūžė, tik lelija siūbavo naujam rūtų daržely. Siūbãvo ant marių mendrelė, verkė mergelės, ką bernai melavo. Siūbãv [o] jos. galvelė kap mirtos šakelė. Parbėg žirgytis, parprunkštavoja, … aukso kilpelės šalia siūbuoja. Ko išėjot ing girią (pūščią) regėt? Ar nendrės nuog vėjo siūbuojančios? Tos vietelės jau visur taipo nusirėdė, kad jos nei žagarai sausi siūbúodami barška. Gyva būdama, miške siūbavau, o numirus padus bučiavau. Rugiai žydantys nuo vėjo putami siūbúojas. Išėjote … nendrės veizdėtų, kuri nuog vėjo siūbuojas kiekvienon šalin. krypuoti: Vėjas kai pučiąs, i siūbúoja [devynių aukštų] namas. Kuolus inkala, kad nesiūbúot [pastatas]. Sėdo pana in karietą: karieta siūbavo. Šunelis zovada perbėgs, aš. taipgi siūbuoju. linguoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis į priekį ir atgal: Žengia žingsnį priekin viena koja ir siūbúoja. Vaikinas neskubiai, siūbuojančia eisena žengė į salę. Sėdi ant sofos, siūbúoja ir nagus zulina. linguojant judėti, pleventi: Iš kakalio tik blykšt! išsimetė ugnelė ir vaikščioja, siūbuoja po grinčią. Bei dvasia Dievo lakstė (skradžiojo, siūbavo, lingavo, kilojosi, svyravo) ant vandinio.
2. versti svyruoti, linguoti: Vėjis siūbúo [ja] liemenis medžių. Vėjas siūbuoja javą. Pūtė gaivus vėjas, siūbuodamas mūsų garlaivį. Pakilo erdvėj spinduliuota banga, – aš varpą siūbuoju galinga ranka. Vėjas siūbavo kabantį kirvį, ir šis kaukšėjo, daužėsi į medį. Švelnus vėjelis siūbavo pušų šakas, medžiai lengvai ošė. Ant kiemo vėjas siūbavo medžius. Plaukė pylelė par ežerėlį, lendreles siūbuodama. Dvi moteriški išejo, turinčios sparnus, kuriuos vėjas siūbavo (pūtė). judinti, kraipant į šalis, į priekį ir atgal, mosuoti: Prijojęs rado bernužėlis tarp tamsiųjų šilų, tarp žaliųjų girių ąžuolėlį plačialapį bestovintį, žalią viršūnėlę besiūbuojantį. Ji rauda garsiai, siūbuodama sušiauštą galvą. Siūbuoju rankomis. Pareit strielčiukas par žalią lanką, strielbele siūbuodamas.
3. banguoti: Siūbavo upės vilnys. Vilnys siūbavo nuog vėjo. Lengvai besiūbavo marios, bangos virto bangelėmis. Siūbuoja, banguoja melsvi vandenai. Siūbuo [ja] jūros, siūbuo [ja] marės, siūbuo [ja] muno matušelė už [v] andineliams. Ein marelės juduodamos, neš vainiką siūbúodamos. Kaipo ant marių vilnios siūbuoja, teip mūsų sesytė sunkiai dūsuoja. Kad anas tep siūbuotų, kap in marių vandenėlis. | Laukai siūbavo šilkinėmis bangomis. Valentas pūtė krūtinę, rėkė – jam rodėsi, kad jo balsas siūbuodamas plaukia ir atsimuša ten į sodžiaus pakluonę. Krūtinė lyg siūbuoja. Tartum marės – troškimai krūtinės vis siūbuoja, siūbuot nenustos. Dabar pasaulis kaip marių vilnys siūbuoja (įaudrintas, neramus) . Bernyčio dvarelis siūbavo kalbelėmis. Anoj ežero pusėj, moterėle, tai žmonių, sako, kaip marios siūbuoja (labai daug) . Vanduo siūbúojas, kad vėjis vilnis kelia. Pašnekučiuojant – o tai buvo pamarėj ant krento – pamatė vandenį siūbuojantis. supantis ant bangų, plaukti: Laivas siūbuoja tolyn į jūrą.
4. versti banguoti: Vėjelis pūtė, vandenį siūbãvo.
5. svyruoti, linksėti paviršiui, liūlėti: Minkštu kiminų kilimu, nors ir labai siūbuojančiu, gali keletą kilometrų traukti. Juodos begalinės girios, siūbuojančios pelkės – liūnai, juodai mėlyni ežerai ežeraičiai. Ateina perkūnija, trenksmas, baisiai žemė siūbúoja po kojų. Akỹs mirgėjo, siūbãvo žemė.
6. supti: Poras sylingų žilgalvių siūbavo meiliuosius vaikus ant savo kelių. Kūčių vakarą į geldą sudeda visų klumpes po vieną, ir du siūbuoja tą geldą. Piemenes ant šakų siūbúojas. Keturi vyrai, siūbuodamys į vieną ir antrą pusę, druską svėrė.
7. neišlaikyti pusiausvyros, svirduliuoti: Jau tas siūbúoja, tuoj grius. Silpnas žmogus eina siūbúodamas lyg lendrė. Gyreis, mergele, ne pijokėlė, oi ko eidama siūbavai? Žemė drebės, dangus siūbuos.
8. pamažu eiti: Iš palengvo siūbúojam sau.
9. neturėti pastovumo, tvirtumo: Feodalinės visuomenės sukurtoji pažiūrų sistema jau siūbavo, jau neteko pasitikėjimo. Jų netvirtas, siūbuojas mokslas. Idant jau nebūtumėm vaikais siūbuojančiais ir nebūtumėm pagaunami nuog visokio vėjo. Jonas nebuvo siūbuojąs kaip nendrė. Saugot kovės rėdą nesiūbuojančia širdžia. Idant daugiaus nebūtumbime vaikais, kurie kaipo vilnys siūbuojas ir vedami yra visokių vėjų mokslo.
10. būti varginamam, neturėti ramumo: Taip tu jauna siūbuosi, kad į marteles stosi, nuo seserų kalbelių, nuo anytos žodelių. Taip, sesule, siūbuosi varguose ir bėdose. O kai aš, o kai aš už bernelio nuėjau, kaip dilgelė (dilgynė) patvorėly siūbavau. | Siūbuoja mano širdelė be jauno bernelio.
atsiūbúoti
1. siūbuojant atplaukti: Sėdžiu už stalelio, žiūrau per langelį, vai ir atsiūbuoja gintaro laivelis.
2. siūbuojant atnešti: Ir nuejau pamarėlėn, didžia vilnia buvo: atsiūbãvo, atliūliavo manen navynėlių.
3. pamažu, sunkiai, siūbuojant ateiti: Namie nieko neradom, tik pamatėm – senelis atsiūbúoja iš kluono.
įsiūbúoti.
1. įsupti, įlinguoti: Pro apšalusį stiklą buvo matyti vėjo įsiūbuotas žibintas kiemo viduryje. Gerai įsiūbuok, ir nuluš tas stuobrys. Ir ištiko šiaurus vėjas, insiūbavo vyšnelę. Tą dainą pas mus per patalkes pirmiausia pradėdavo Klemas Tripirštis ir įsiūbuodavo ją taip, kad nutildavo visas didelis stalas. Besisupantieji kartais taip įsisiūbuodavo, kad net apsisukdavo aplink. Nuleidžiama ant atramų plokštė neturi įsisiūbuoti. Antrajame posme ritmas įsisiūbuoja plačiau.
2. įsupti bangomis, įbanguoti: Kartais jos. taip įsiūbuoja seklius ežero vandenis, jog įtūžusios bangos lyg jūroje daužo krantus. O ant vis dar tebeputojančios, audros įsiūbuotos jūros kranto sėdėjo Vasaros draugas. Įsisiūbavo jūra vidurnaktį. Šešupės bangos tyliai sau banguoja, bet jos pavasarį įsisiūbuos.
3. išjudinti, įaudrinti: Kaliniai kaišiojo rankas pro geležinius virbus ir mosavo, sveikindamiesi su demonstrantais. Tai dar labiau įsiūbavo minią. Plačiai jau buvo įsisiūbavęs lietuvių nacionalinis judėjimas. Įsisiūbãvusi minia. Ot audra įsisiūbãvo – kas pasidarė pasauly. Reakcija revoliucijai įsisiūbavo, įsigalėjo ir pati nebesižino, kaip beatslūgti. Pati su savimi grūmėsi visu įsisiūbavusios jaunystės įnirtimu. Įsisiūbãvusi širdis. Išsijudino žmonės, kaip bangos įsisiūbavo. Visas gyvenimas įsisiūbavo kaip jūra po audros.
4. įsismaginti, įšėlti: Jaunimas įsisiūbuodavo ir pradėdavo dainuoti. Pokylio nuotaika jau visai įsisiūbavo. Insisiūbãvo kai Aiduko kultuvas.
5. įsismaginti, įsitraukti ką daryti: Tai įsisiūbãvo darbas! Įsišnekėję ir įsisiūbavę eiti, nepastebėjo, kaip atsirado prie Stepo buto.
išsiūbúoti
1. įlaiduoti siūbuoti, įsupti: Oi tu eglele, tu siūbuonėle, siūbavai rytą, vėlai vakarėlį, kol išsiūbavai devynias šakeles. Kad ir išsisiūbavę, milžinai medžiai nykiai ūžė, traškėjo.
2. įlaiduoti supti: Laivą išsiūbavo bangos.
3. išjudinti, kad veiktų: Reikia išsiūbuot plačiausias darbo mases ir traukt jas į kovą.
4. išjudinti paviršių: Artilerijos trenksmo ir sviedinių sprogimo išsiūbuota žemė kraupiai dūsavo.
5. sunkiai išeiti, išsiveržti: Kaip tu. iš pogrindžio išsiūbavai, taip mes iš vergijos išsivaduosim!
6. mosikavimu, siūbavimu išvarginti: Kojos išmaršuotos, rankos išsiūbuotos, ei, ulei … gyslos ištampytos, drūčiai suvaržytos, ei, ulei….
7. banguojamai pagriežti: Būdavo, paims [armoniką] – gal tie jo pirštai ir pakerėti – taip išsiūbuoja ir valcus, ir kadrilius.
nusiūbúoti.
1. nusklisti tolyn siūbuojant: Išplaukia rūkas iš mėlynų daubų, nusiūbuoja rugių laukais.
2. sunkiai, linguojant nueiti: Mažu dar nusiūbúosiu iki krautuvės. Nusiūbavo kaip svyruoklis, nulingavo kaip vaiduoklis ne šviesiu, plačiu keliu, o aštriom uolų skeveldrom. | Vėliava nusiūbavo artyn prie pilkos kareivių sienos. Metai nusiūbuoja lyg jūrų bangos.
pasiūbúoti
1. kiek svyruoti, palinguoti: Kai vėjelis pūtė, nė nepasiūbavo. Pasiūbavo lelijėlė rūtelių daržely. Putinėlis pasiūbavo. kiek pakrypuoti: Ir papūtė vėjelis, pasiūbavo laivelis, pasiūbavo laivelis, ir įpuolė mergelė. Dyglių patelės plaukia pasisiūbuodamos. pasvyruoti, kraipantis į šonus ar lenkiantis aukštyn žemyn: Ėjo, pasiūbuodamas į šonus. Kumelė pasiūbavo į šonus ir griuvo viduryje kelio. Ne tiek aš audžiau, kiek gailiai verkiau, ant muštuvėlių pasiremdama, ant šaudyklėlės pasiūbuodama. Pasisiūbuodamas iššliaužia tankas.
2. sklisti bangomis. Jos balsas, skardus, graudus, aidi pasiūbuodamas ir atsiliepia anoj pusėj upės.
3. pasupti: Palinguos, pasiūbuos iš vienos pusės, iš antros. Uždėjo grabelį ant dviejų rankšluosčių, paėmė už galų keturios moterys ir taip, lyg pasiūbuodamos, nulingavo ligi kapinių. įlaiduoti: Pasiūbãvęs akmenį, meta jis par upį.
4. kiek sulinksėti: Ir užjojo ant tilto, pasiūbãvo sijužės.
parsiūbúoti. siūbuojant, linguojant grįžti, būti parnešamam. Tik parputoja ristas žirgelis, tik parsiūbuoja ant jo bernelis. Parbėga žirgas ir parpūkštuoja, šalia kilpelės ir parsiūbúoja. Parbėg žirgelis iš kryguželės … Ir kilpuželės parsiūbuoja.
prasiūbúoti. siūbuojant, linguojant praeiti: Paskui juos prasiūbavo žmonių minios.
prisiūbúoti. pasiekti siūbuojant, plaukiant: Ir tą siūbavo laivai ant marių, kol prisiūbavo Buenos Aires. Prisisiūbaváu pri kranto be irklų.
susiūbúoti
1. imti siūbuoti, sulinguoti: Susiūbavo šilas, palinko pušys ir ėmė suktis ratu tarsi šokdamos mergaitės. Kai tik nuvažiavo vargšas į mišką, pasistatė arklius pagal eglę – susiūbavo eglė iš šaknų ir prispaudė abu arklius ant žemės. Papūtė vėjelis, … susiūbavo mieželiai ir žalios avižėlės.
2. sujudinti, kad imtų siūbuoti, linguoti: Reikia susiūbuot [kertamą medį],
gal jau ir grius. Rugeli žiemkentėli, vai tu siūbavai žiemą vasarėlę ir susiūbavai jauną bernelį, plieno dalgelį. Vai tu eglele, žiemos siūbuonėle, tu susiūbavai devynias šakeles, o šią dešimtą žalią viršūnėlę.
3. subanguoti, suvilnyti: O po kojų žemai stebuklingai graži žydi rožėmis Alpių šalis; susiūbavę žali ežerai keturi ją bučiuoja jautriai bangomis. Susiūbavo marios, ir iš marių dugno išplaukė baisus smakas su devynioms galvoms.
4. dideliam būriui sujudėti: Visi kaip jūra susiūbavo gintis. Susiūbãvo žmonės kaip marios. imti bruzdėti: Susiūbavo čia žmonės vėl: neikime ir neikime ketvirtąją dieną!
5. neišlaikyti pusiausvyros, susvyruoti: Jis susiūbavo ir parkniubo. | Dangaus galybės susiūbuos. Ar sykį kilo karas, ar sykį susisiūbãvo (neteko tvarkos) pasaulis?!
užsiūbúoti.
1. pradėti siūbuoti: Papūtė vėjelis, užsiūbavo berželis an aukšto kalnelio.
2. imti banguoti, vilnyti.
3. siūbuojant užeiti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.