atsiūlėti

.
siūlė́ti-ė́ja (siū̃li), -ė́jo

1. atsiūti pakraštį, kad nebrigztų: Siūlėti drabužiai, nė siūlai nenuimlioti. Marytė atsidėjus siūlėja šluostuką. Valą nesiūlė́k, ale kirpį, kad nerykštų audimas. O tai vis mano plonosios drobelės, žaliais šilkais siūlė́tos. Pakajėly sėdėsi, šilkų skarą siūlėsi. Nueinąs vieną kartą, atrandąs besiūlinčią šnypštukus.

2. tankiai mušti; pliekti: Kad ėmė jam siūlė́t tuo rapnyku sėdyklėn!
apsiūlė́ti.

1. apsiūti pakraštį, kad nebrigztų: Baigti apsiūlė́ti (skylutes). Apsiūliù. Apsiūlė́k šias siūles.

2. pasiūti, pasiūdinti kiek reikia, aprengti: Jau tėvas pamiręs, tai man reikia vaikus apvilkt ir apsiūlė́t.
atsiūlė́ti. atsiūti pakraštį, kad nebrigztų: Skarelę atsiūlė́jo. Atsiūlė́ [ja] u savo šitą skarą. Tei bjauriai atsiūlė́jau nosines. Nukirpus audeklą, atsiūlė́k. Taip gražiai pasiuvo ir visur atsiūlė́jo. Naują šnypštuką reikia atsiūlė́ti, kad nespurytų. Lopą dar šiaip taip prisiūna, o kaip reik atsiūlė́ti, ir nebmoka. Anverkit man siūlo adaton, reikia atsiūlė́t skarelę. Duok man, motinyte, skarytę nei siūlėtą, nei velėtą. Atsisiūlėsiu prie sąsparėlės, atsivelėsiu su ašarėlėm.
susiūlė́ti. susiūti, padaryti siūles. .
užsiūlė́ti. apsiūlėti 1: Reik šitą galą užsiūlė́ti, kad nebrigztų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>siūlė́ti</b>-ė́ja (siū̃li), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">atsiūti pakraštį, kad nebrigztų: </span> </span> Siūlėti drabužiai, nė siūlai nenuimlioti. Marytė atsidėjus siūlėja šluostuką. Valą nesiūlė́k, ale kirpį, kad nerykštų audimas. O tai vis mano plonosios drobelės, žaliais šilkais siūlė́tos. Pakajėly sėdėsi, šilkų skarą siūlėsi. Nueinąs vieną kartą, atrandąs besiūlinčią šnypštukus. <br/>2. <span class="explanation">tankiai mušti; pliekti: </span> Kad ėmė jam siūlė́t tuo rapnyku sėdyklėn! <br/><b>apsiūlė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsiūti pakraštį, kad nebrigztų: </span> Baigti apsiūlė́ti (skylutes). Apsiūliù. Apsiūlė́k šias siūles. <br/>2. <span class="explanation">pasiūti, pasiūdinti kiek reikia, aprengti: </span> Jau tėvas pamiręs, tai man reikia vaikus apvilkt ir apsiūlė́t. <br/><b>atsiūlė́ti</b>. <span class="explanation">atsiūti pakraštį, kad nebrigztų: </span> </span> Skarelę atsiūlė́jo. Atsiūlė́ [ja] u savo šitą skarą. Tei bjauriai atsiūlė́jau nosines. Nukirpus audeklą, atsiūlė́k. Taip gražiai pasiuvo ir visur atsiūlė́jo. Naują šnypštuką reikia atsiūlė́ti, kad nespurytų. Lopą dar šiaip taip prisiūna, o kaip reik atsiūlė́ti, ir nebmoka. Anverkit man siūlo adaton, reikia atsiūlė́t skarelę. Duok man, motinyte, skarytę nei siūlėtą, nei velėtą. Atsisiūlėsiu prie sąsparėlės, atsivelėsiu su ašarėlėm. <br/><b>susiūlė́ti</b>. <span class="explanation">susiūti, padaryti siūles. </span>. <br/><b>užsiūlė́ti</b>. apsiūlėti 1: Reik šitą galą užsiūlė́ti, kad nebrigztų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.