šiùrti, šiū̃ra (-sta, šiur̃na), -o.
1. triušti, kristi, retėti. Plaukai šiū̃ra. Plaukų galūnės šiùrsta. Pradėjo šiùrti – kirpsu kasas. plikti: Jau baigia šiùrti – galva gydruoja (šviečia) . mesti plaukus, plunksnas, šertis.
2. spurti, brigzti: Šiū̃ra padelkos sejono.
3. pleišėti, skeldėti, šerpetoti. Mano rankos nuo bulvių kasimo ėmė šiùrt.
4. darytis nelygiam, rauplėtam, kraupiam, šiurpti. Tik atminus kailis žąsiaspuogiais šiursta.
5. šiauštis, taršytis, veltis.
6. darytis vargingos, skurdžios išvaizdos.
7. tapti neturtingam, nusigyventi, nuskursti.
apšiùrti.
1. nusišerti, aptriušti. Tokia apšiùrus to [ji] lapė. Vasarą i miškiniai žvėreliai apšiùrę.
2. apspurti, apibrigzti: Apšiùrusios sijono apačios.
3. apirti, apšepti, apiplyšti: Stogai seni, apšiùrę. Apleido [sūnus] – apšiùro trobos. Apšiùręs jau tas dvariukas.
4. būti apdriskusiam: Tiek pinigų turi ir vaikščioja apšiùręs kap kokis biedniokėlis. Sutinka vieną tokį apšiùrusį [žmogų]. A aš čia i būsiu toks apšiuręs? Ausiuos batus.
5. tapti neturtingam, nusigyventi, nuskursti: Kai tik ėmė gerti, žmogelis apšiùro, skolums apteko.
atšiùrti.
1. atspurti, atbrigzti: Siūlus atšiùrusius apkarpyk nuo padelkų. Atšiur̃na [kelnių] padelkos kaipmat. Beaudant atšiùrsta rankovės. išplūšyti: Atšiùro galai rykščių – teip plakė tą vergą. Ožragis neatšiùrsta, gal mėšlus kapstyti.
2. atpleišėti, atšerpetoti: Nuo tų burokų pirštai kad atšiùro, net skauda. Pirštai nuo darbų atšiuro.
nušiùrti.
1. nutriušti, iškristi, išretėti. Šiurte nušiuro plaukai, t. y. nusmuko. Nušiurusios kasikės. Barzda visai nušiùro. Dažo dažo – nušiur̃na tie plaukai. Nubals veideliai nuo ašarėlių, nušiurs kaselės nuo rūpestėlių. Erelio sparnai nulėpo, nušiuro. Šunytis nubėgo, vizgindamas nušiurusia uodegaite. Gyvolių vilna y [ra] nušiuresnė, prasto [je] ganyklo [je] ganomų. nusišerti, nušepti. Nušiùręs šunelis. Koks tas vištytis nušiùręs! Tas žąsiukas toks nušiùręs. E, toks ir anų veršis – nušiùręs gatavai. Nuo ratų, kuriuos tempė nušiurę kuinai, darbininkai vilko miltų maišus.
2. nuspurti, nubrigzti, nuplyšti: Nušiùrusios sijono apačios. Ka nenušiur̃tų padelkos, pasiūs. Jau i apsiaustas nušiùro. Motina dėvėjo nušiurusią vatinę. Dėl to, kad jis basas ir su ta nušiurusia skrybėle, į jį visi keistai žiūrėjo.
3. supleišėti, nušerpetoti: Nušiùro rankos, nė prigreibti niekur negaliu.
4. apirti, nušepti: Stovi grytelė nušiùrus. Žemė čia smėlėta, trobesiai nušiurę. Miestelis atrodė pilkas ir nušiuręs. sumenkėti, nuskursti: Nušiuro puikios liepos, beržų pagelto kasos. Nušiùrę avietės, prastos. Kur ne kur augo nušiurusios gėlelės. Žvirgždynas nušiurusia žole buvo apaugęs.
5. būti nudriskusiam, skurdžiai, vargingai atrodyti: Eina nūšiùręs, gerų drabužių netura. Nušiùręs lygu lapės uodega.
6. tapti neturtingam, nusigyventi, nuskursti: Anudu teip buvo nušiùrę, kad daugiau nieko neturėjo kaip tiktai grintelę.
pašiùrti.
1. pasišiaušti, papurti . Zylaitei plunksnos pašiuro. Man net plaukai pašiuro. Gaigalas drebančia ranka sklaidė ant galvos pašiurusius plaukus. būti susivėlusiam, papurusiais, pasišiaušusiais plaukais: Pašiùręs papuręs [berniukas] kaip pelėdos vaikas. Stogai pašiùrę, apsamanoję.
2. kiek supleišėti, pašerpetoti. Rankos pašiurusios ir suaižėjusios.
3. pasidaryti nelygiam, rauplėtam, kraupiam, pašiurpti. Oda man pašiuro. Nuo šalčio žmogaus kūnas pašiū̃ra. Visas pašiùro nuo šalčio. Narvilui visai pašiuro kailis. Jo veidas buvo subliūškęs, pašiuręs.
4, sergant, menkėjant ar nuo šalčio susitraukti, pasišiaušti, pašiurpti: Sergąs gaidys nuplikęs, pašiùręs. Ko toksai pašiuręs? Ar sergi? Jūsų veršis toks pašiùręs, gal negirdot pienu? Liepk piemeniui galvijus gint namo, ba stovi pašiùrę ir nebeėda. Pašiuro, susitraukė žiogelis nu šalčio ir bado.
5. kiek nutriušti: Pašiùrusi barzda.
6. kiek atspurti, atbrigzti, paplūšoti: Pašiuręs rankšluostis.
7. nuskursti, nusigyventi.
8. pažliugti: Laukuose ir kalvose pasidaro proplikiai, slėnys pašiūra vandeniu, grioviai prakiūra. pazmekti: Pašiùrusi duona, paklekusi.
sušiùrti.
1. pasišiaušti, papurti . Plaukai sušiùrę ant galvos tebesą iš nakvynės. Sušiuręs ir daug savo plunksnų išbarstęs lėkė. Sušiur̃s tavo galvelė, žuvių šukomis šukuota. būti pasišiaušusiais plaukais, papurusiomis plunksnomis: Dievas sakęs: – Koks sušiuręs, pasišiaušęs [pelėdos vaikas]. Gal pažinti, numanyti, kad tu ištekėjus: šiaip sušiurus, teip supūrus kai višta perėjus. Sušiūra, lyg sudreba žalias rugių laukas, sušvokščia sena obelėlė.
2. pasidaryti nelygiam, rauplėtam, kraupiam, sušiurpti. Kad įkąs, net visas kūnas sušiùrsta. Sušiùrus visiteliai oda – musėk šalta panytelei.
3. sergant, menkėjant susitraukti, pasišiaušti, pašiurpti: Tas žmogus toks sušiùręs, sunykęs. Sušiùro šunelis iš bado. Ko tas vaikas toks sušiùręs, bene serga? Įsinešusios paleido – paršas toks sušiuręs.
4. suspurti, subrigzti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.