atšiū́žus, -i.
1. bjaurus, šlykštus: Rupūžės labai atšiū́žios. Atšiū́žus kaip velnias.
atšiū́žu. Aš vabalo negaliu paimti rankon – tuoj darosi atšiū́žu. Atšiū́žu valgyt jos virtą – toki suskretus. Visas susikruvinęs, net atšiū́žu pasidarė bežiūrint.
2. baisus, šiurpus.
atšiū́žu. Nors rankoj turiu branktą, bet, kai vilkas bėga pro šalį, atšiū́žu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.