vàdaloti, -oja, -ojo. vãdaloti. vadalóti, -ója, -ójo.
1. nerūpestingai mėtyti, vartalioti: Vàdalojai kepurę paloviais, o daba dėsi ant galvos. Vàdalok tus drabužius pasieniais, a gembės nematai! | Skiltys uolos, kurios regiamai yra buvusios po jūrą vadalojamos, nu smilčių nudilusios. Po kojų vàdalojas. Neturėsu nė kur dėti, vàdalosias čia ans mun. Visi padargai sudaužyti krūvomis vadalojas po sodybą. Čia plunksnelė, Prane, čia plaukelis vadalojas. Da kitas rublis vàdalojas, ir užtenka. ridenti: Vyriškiejai vieni naktį ir dieną girėse su meškoms ir vilkais grūmėsi, kiti ąžuolines trinkas vadalojo.
2. iš lėto kramtyti, vatuloti: Must prastus dantis beturi, ka vieną kąsnį tiek ilgai po burną vàdaloji. Ta meisa tokia kieta, vàdalojas po burną, negaliu sukramtyti.
3. nevalyvai nešioti, dėvėti: Gerųjų drobužių nevãdalok po trobą. Vàdaloji teip [drabužius] šen ten, ka negali niekur nueiti. Tų sermėgų numinių kartais dar tebvàdalo [ja] iš senų laikų. I vàdalo [ja] gerus batus.
4. nepadoriai elgtis, valkioti, tąsyti: Vienas vàdalo [ja],
kitas vàdalo [ja] – nepadoru.
5. tabaluoti, maskatuoti: Kas pri subinės tau vàdalojas? O kaip anam. uodega vàdalojas, ta toks senis [arklys] atrodo. Ketvirtam, kaltūnais aptekusiam, greit einant, kaltūnas ant galvos it virvagaliai vadalojos. būti nepavaldomam: Vàdalojas rankelė: sutruškino avarijo [je],
i netaisos. Kas tatai Dievas įtaisė boboms liežuvį vàdaloties.
6. dykinėti valkiotis, šlaistytis, trainiotis: Ana vàdalotis nori po karčemas. Niekur nedirba, vàdalojas, i viskas. Ko čia vadalojys be darbo?! Kur vàdalojais, ten i sprok (valgyk) ! Neliuob, kad anie keiktumias, bartumias a naktims vàdalotumias. Tas liuob vàdalosis kame noriantais, o motina krioks i krioks par naktis. I vàdalojas po kampus kaip vadala. Vadala visur vàdalojas, visims ana apkyrsta, visi nu anos kratos. Vàdaloties jauni mėgsta, visokias biznes varo. Aną jau norėjo vis tiek paimti į karūmenę, kad ans ten nebvàdalotumias. Ans būtų vėlek vãdalojęsies. | Žiurkės daugiau vàdalosias pri numų. Vilkai vàdalojas kiauras naktis apei trobas.
7. sunkiai, vargingai eiti, vykti, slankioti: Į Sedą kur mes ten vàdalosiamos, mums nebuvo čėso, mums mama neleido. Je, vàdalokias, tabaluok, da paklysu. Tiek tolie vàdaloties, o čia keli žingsniai. Ką ten po bažnyčias vãdalosuos, paslankos neturu. dar būti gyvam, gyvuoti: Jei nemiršti, reik vàdaloties. Pasitaisiau trobalę i tebgyvenu, tebsivãdaloju. Aš vis vàdalojaus ten pas aną. Bronė Sedo [je] vàdalojos kažkame. Ciocė vàdalojas, musi dar eina į darbą. Senims nėkame nebė [ra] gerai: numirti negalì i vàdalojys. Vàdalojys žmogus kaip po vandenį obulas įmestas.
8. nereikalingam painiotis, maišytis: Kitą kartą senų senovė [je] senus žmonis vežė į mišką paklaidinti, kad nevàdalotumias. Ta vàdalosias po akių, o ta tylės. Kaip erkė vàdalojys po kojų. pasireikšti atklydus: Tas gripas bjaurybė visur vàdalojas.
apvàdaloti.
1. apteršti, apterlioti: Nei tu valgei, nei tu norėjai, tik apvàdalojai. aplamdyti, suniurkyti: Įkrito į arklių tarpą, ir apvàdalojo.
2. apsinešioti: Tokie anie apsìvadaloję, seni, tie rūbai.
3. vadalojantis apeiti, apsivalkioti: Apsivàdalojo visais pakerčiais.
4. nepadoriai elgiantis suprastėti: A ana tiek sena, a tiek apsivàdalojusi, vel [nia] s žino.
atsivàdaloti. vadalojantis ateiti, atsivilkti: Atsivàdalojo pri mūso, priklydo. Ko tu čia, sako, atsivàdalojai, mauk, iš kur atmovusi!
išvàdaloti.
1. išvolioti: Tą masą reik gerai suminkyti, pridėti sutirpytos terpentinos ir su medžio mentele vėl išvadaloti ir išminkyti.
2. šiaip taip išbūti, išvargti: Nu, tą dieną išsivàdalojau teip, išsidarbavau. Rasi dar išsivadalosiu, o ką čia žinosi.
3. išsinaudoti, išsieikvoti: Šio [je] gadynė [je] jaunesnių širdės išsivàdalojusios – jauni miršta.
nuvàdaloti.
1. suteršti, nuterlioti: Kaip tu gali apsivežėti tokį ant žeme nuvàdalotą saldainį į burną imti?. Neišleiskiat vaiko į purvynus – jug nusivàdalos. Kur taip nusivàdalojai, ar į peklą įlindęs ir buvai? Tas padis jau būs nusivàdalojęs, numyniotas vištų.
2. nudėvėti, nunešioti, nuvalkioti: Nūvãdaloti visi drobuželiai. Ta šlebė jau teip nuvàdalota, aš nebvilksuos su ana. Nuvàdalo [ja] kokį drabužį i meta į kerčią. Baltų batų neturì – nusivàdalojo jau. Liežuvis nenusivàdalo [ja],
kas čia yra paplepėti.
3. nusivilkti, nusitrenkti: Nusivàdalojo kur i pražūs.
4. vargingai baigti amžių: Aš tiek begaliu, kame aš benusivàdalosiu.
5. nedorai nutąsyti, nuvalkioti: Vaikis mergę nuvàdalo [ja] i pameta. Kaip tau toki nusivàdalojusi mergė galia patikti? Su nusivàdalojusiu negyvensi, ašarose plūsi, i gana.
pavàdaloti.
1. pavolioti: Kepdama silkę pavàdalok į miltus. Sako, senovė [je] žmonys už atgailą duoną į pelenus pasivàdalodami valgę.
2. pavartalioti, pavartyti. . Pasivàdalojau, pasivadalojau po lovą ir užmigau.
3. pasivalkioti, paslampinėti.
4. pajėgti, pagalėti vaikštinėti: Buvau nepasivàdalojanti, pastyrusi, o iškėtėjau į Šidlavą. Taip greitai tie drūktiejai [miršta],
tie, kur menkesni, da biškį pasivàdalo [ja]. Vis kaip noris, rasi, da vis pasivàdalosi.
parsivàdaloti. vargingai pareiti, parsivilkti: Paskuo vėl čia parejau, apent parsivàdalojau.
suvàdaloti. suvalkioti, sudėvėti: Suvàdalojo muno drabužį. Susivàdalojau kelnes po tas bulbes.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.