atsivalyti

.
vãlyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). valyti:

1. Vãlija daržinę. Trobą vãlyju. Tu pats nesveikas, dar vaiką vãlyk! Vãlijam gardus – išleido paršelius. Tien (tie) tik šmeiža, tik draiko, o aš tik vãliju. Tas gijas reikės anas vãlyti, reikės balinti. Jis. nebemazgojo daugiau grindų virtuvėje, – pono drabužius valijo. Čia tą pačią upę vãlijom, kur kanalas yr. Girias reikėjo vãlyti – įsiveikiau. Tas buvo šeštadienis, mes dar šulinę vãlijom. Sako, ka tai Vaičėnei buvę vėžys, kur mokyklą vãlijo. | [Juodalksnio] lapai valija ir gydo pūliuojančias žaizdas. Vãlijo kaulą – darė operaciją. | Vãlijo míegas, nėko nebturėjo. Jei nevãlysys, į kuprą gausi. Daba reik kuknę vãlyties: molio turu, parsinešiau jau to molio. Leukonija valija prisišlemštusius vidurius, o ypač kepenas. gryninti: Tokiam beproteliuo reik kraują vãlyti (įšėlį mažinti) . Dega dega piningai, sako, kad anie vãlijas. skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų: Vãlijo grūdus. Vãlija sėklą – a liks?

2. Visokius brūdus vãlijom. Pusė mokyklos tų trupinių, ta gauni jau vãlyti. Skaidai grobus [kiaulę papjovus],
kad anie y [ra] sukibę į vieną, vãliji taukus žemėn.

3. Eisi pievos vãlyti, kurmiai išraũsė. Pievas vãlijo i pyvežė tų žagarų į šiūrę. Kitas arė, sėjo, šieną pjovė ir grėbė, javus nu dirvų valijo.

4. Karvėms, kada apsiveršiuo [ja],
nevãlijas, ta duoda nagatkas.
kíek širdìs vãlija iki soties, ko tik norima: Ėda, kemša, kíek širdìs vãlija, i vis urza.
apvãlyti

1. apvalyti 1: Tokią šeimyną turu apvãlyti aš viena. I gyvolių turėjo, i apiplauti, apvãlyti [namus]. Kaupai (kapų viršūs) taisomi, reik apvãlyti. Jei y [ra] kas apvãlija, gerai. Apvãlysu tus įpuvusiūsius [burokus]:
paduosi karvei – dar susirgs. Išnešė vel [nia] s į Kazakstaną [smarkuolį],
Dievas kaip apvãlijo sodą (sodžių) . Jaunesnė – švaresnė, o aš sena nebapsivãliju. Pats nebgali išsišluostyti, apsivãlyti – blogai. Eisma šieno grėbti, kaip apsivãlysu. Teka netyras kraujas venomis plaučiuosna ir čia apsivalijęs, orui padedant, grįžta arterijomis atgal į visą kūną.

2. apvalyti 3: Atvažiavo – ir apvãlijo butą.
atsivãlyti. atvalyti
1. Valijam, atsivãlijam patys, teip par žiemą išvežam.
išvãlyti

1. išvalyti 1: Gražiai viską išvãlyjau, išploviau. Lango dar aš neišvãlijau. Išvãlijau jau tus drabužius, anam išprosavojau. Juo gyvolis senas, juo aną geriau šera, aną išplauna, išvãlija. Išvãliji, patepi iš naujo [laikrodį] – i tvarka yra. Tus grobus jau išvãlijai, jau išplovei. Karosus išvãlys, an sviestu pakeps, – skaniai. Ka norėsi, iš girės nūsipirksi išvãlyti nūdžiūvusiūsius. Išvãlyti negalėjo – pasibaigė pečiaus degimas. Daržinę jau išvãlys, jau patvarkys i šoks. Išsiplaunu tą trobą, išsivãliju. Mumis įvarė į tokį mėšlyną, išsivãlijom i buvom. Reik išsivãlyti, išsiardyti dviratį.

2. pašalinti nuovalas: Pavadinau tėvą – karvę išvãlijo.

3. išvalyti 5: Nerašėmos į kulkozą, stribokai i miegas išvãlijo.
nuvãlyti. nuvalyti:

1. Nūskuręs buvo, nūvãlijo, utėles nūkrapštė. Nu i nuvãlysi, nušluostysi, nuplausi, nu i tuo ginklų tepalu ištepsi. Tus arklius gerai šera, nuvãlija, pakinko. Nūvãlijo [užmuštą veršį] ir atdevė į Švėkšnos valgyklą. Nuvãlyk lopetą, a paliksi tokią moliną?! | Senam sunku daržus nūvãlyti (nuravėti) . Nusivãlijau pusbačius tus savo, tokius kamašaičius turėjau. Parsinešti iš miško, anus. nuvãlyti, nušvarinti, nuplauti i pamirkyti į miltus i kepti svieste.

2. Iki tėvo grabo atkasė, tas žemes čystai nuvãlijo.

3. Jei taip lys, laukai paliks nenūvãlyti. Nė tų daržų neina nūvãlyti. [Šventė] rudenį buvo, javus nu lauko nuvalijus ir pasėjus. Prasidedas darbai, laukai nūsivãlijas. Rudenį javus nu lauko nuvalijusis, par kelius trūkius arba mylias važiavo viešėti į gentis ir giminę.

4. Nenūsivãlijusi kumelė dar tebė [ra]. Nenusivãlys tie veršuko numai, būs toks grobgalys ištįsęs, būs i būs.

5. Čystai vokytis buvo nūvãlijęs, ir arklį išvedė.
pavãlyti. pavalyti 1: Numus reikėjo pavãlyti. Pagulėk, aš pavãlysu stalą. Tiek įgaliu – pavãliju, pašluostau. Vamzdį buvau pavãlijusi – ir vėl laša.
pérvalyti. šalinant nešvarumus, šiukšles pavalyti: Aslą párvalysu. šalinant priemaišas, gryninant per ką perleisti, pervaryti: Pri muno augimo iš Papilės vežė degtinę, čia párvalijo.
pravãlyti. pravalyti 1: Turi pravãlyti [pečių],
o teip užrūksta ans, i nė [ra] kur lįsti. Kairiąją pravãlijo akį – geriau mato.
privãlyti. pripjauti dorojant: Pripjauti, privalyti rugių, miežių.
suvãlyti

1. valant susirinkti, susišluostyti: Turėjo miltų nū girnų susivãlijusi.

2. suvalyti 3: Suvãlyti varstą: sugrėbti, suvežti į daržines, iškulti.

3. suvalyti 5: Šimtais tūkstančių žmonių iš šio svieto [badas] suvalijo.
užvãlyti. valant, krečiant sugadinti: Anie valija valija [pečių] ir užvãlija teip, ka nedega iš viso.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>vãlyti, </b>-ija (-yja), -ijo (-yjo). valyti: <br/>1. Vãlija daržinę. Trobą vãlyju. Tu pats nesveikas, dar vaiką vãlyk! Vãlijam gardus – išleido paršelius. Tien <span class="explanation"> (tie) </span> tik šmeiža, tik draiko, o aš tik vãliju. Tas gijas reikės anas vãlyti, reikės balinti. Jis. nebemazgojo daugiau grindų virtuvėje, – pono drabužius valijo. Čia tą pačią upę vãlijom, kur kanalas yr. Girias reikėjo vãlyti – įsiveikiau. Tas buvo šeštadienis, mes dar šulinę vãlijom. Sako, ka tai Vaičėnei buvę vėžys, kur mokyklą vãlijo. | [Juodalksnio] lapai valija ir gydo pūliuojančias žaizdas. Vãlijo kaulą – darė operaciją. | Vãlijo míegas, nėko nebturėjo. Jei nevãlysys, į kuprą gausi. Daba reik kuknę vãlyties: molio turu, parsinešiau jau to molio. Leukonija valija prisišlemštusius vidurius, o ypač kepenas. <span class="explanation">gryninti: </span> Tokiam beproteliuo reik kraują vãlyti <span class="explanation"> (įšėlį mažinti) </span>. Dega dega piningai, sako, kad anie vãlijas. <span class="explanation">skirti (grūdus) nuo pelų ar kitų priemaišų: </span> Vãlijo grūdus. Vãlija sėklą – a liks? <br/>2. Visokius brūdus vãlijom. Pusė mokyklos tų trupinių, ta gauni jau vãlyti. Skaidai grobus [kiaulę papjovus], kad anie y [ra] sukibę į vieną, vãliji taukus žemėn. <br/>3. Eisi pievos vãlyti, kurmiai išraũsė. Pievas vãlijo i pyvežė tų žagarų į šiūrę. Kitas arė, sėjo, šieną pjovė ir grėbė, javus nu dirvų valijo. <br/>4. Karvėms, kada apsiveršiuo [ja], nevãlijas, ta duoda nagatkas. <br/><b> kíek širdìs vãlija</b> <span class="explanation">iki soties, ko tik norima: </span> Ėda, kemša, kíek širdìs vãlija, i vis urza. <br/><b>apvãlyti</b><br/>1. apvalyti 1: Tokią šeimyną turu apvãlyti aš viena. I gyvolių turėjo, i apiplauti, apvãlyti [namus]. Kaupai <span class="explanation"> (kapų viršūs) </span> taisomi, reik apvãlyti. Jei y [ra] kas apvãlija, gerai. Apvãlysu tus įpuvusiūsius [burokus]: paduosi karvei – dar susirgs. Išnešė vel [nia] s į Kazakstaną [smarkuolį], Dievas kaip apvãlijo sodą <span class="explanation"> (sodžių) </span>. Jaunesnė – švaresnė, o aš sena nebapsivãliju. Pats nebgali išsišluostyti, apsivãlyti – blogai. Eisma šieno grėbti, kaip apsivãlysu. Teka netyras kraujas venomis plaučiuosna ir čia apsivalijęs, orui padedant, grįžta arterijomis atgal į visą kūną. <br/>2. apvalyti 3: Atvažiavo – ir apvãlijo butą. <br/><b>atsivãlyti</b>. atvalyti 1. Valijam, atsivãlijam patys, teip par žiemą išvežam. <br/><b>išvãlyti</b><br/>1. išvalyti 1: Gražiai viską išvãlyjau, išploviau. Lango dar aš neišvãlijau. Išvãlijau jau tus drabužius, anam išprosavojau. Juo gyvolis senas, juo aną geriau šera, aną išplauna, išvãlija. Išvãliji, patepi iš naujo [laikrodį] – i tvarka yra. Tus grobus jau išvãlijai, jau išplovei. Karosus išvãlys, an sviestu pakeps, – skaniai. Ka norėsi, iš girės nūsipirksi išvãlyti nūdžiūvusiūsius. Išvãlyti negalėjo – pasibaigė pečiaus degimas. Daržinę jau išvãlys, jau patvarkys i šoks. Išsiplaunu tą trobą, išsivãliju. Mumis įvarė į tokį mėšlyną, išsivãlijom i buvom. Reik išsivãlyti, išsiardyti dviratį. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti nuovalas: </span> Pavadinau tėvą – karvę išvãlijo. <br/>3. išvalyti 5: Nerašėmos į kulkozą, stribokai i miegas išvãlijo. <br/><b>nuvãlyti</b>. nuvalyti: <br/>1. Nūskuręs buvo, nūvãlijo, utėles nūkrapštė. Nu i nuvãlysi, nušluostysi, nuplausi, nu i tuo ginklų tepalu ištepsi. Tus arklius gerai šera, nuvãlija, pakinko. Nūvãlijo [užmuštą veršį] ir atdevė į Švėkšnos valgyklą. Nuvãlyk lopetą, a paliksi tokią moliną?! | Senam sunku daržus nūvãlyti <span class="explanation"> (nuravėti) </span>. Nusivãlijau pusbačius tus savo, tokius kamašaičius turėjau. Parsinešti iš miško, anus. nuvãlyti, nušvarinti, nuplauti i pamirkyti į miltus i kepti svieste. <br/>2. Iki tėvo grabo atkasė, tas žemes čystai nuvãlijo. <br/>3. Jei taip lys, laukai paliks nenūvãlyti. Nė tų daržų neina nūvãlyti. [Šventė] rudenį buvo, javus nu lauko nuvalijus ir pasėjus. Prasidedas darbai, laukai nūsivãlijas. Rudenį javus nu lauko nuvalijusis, par kelius trūkius arba mylias važiavo viešėti į gentis ir giminę. <br/>4. Nenūsivãlijusi kumelė dar tebė [ra]. Nenusivãlys tie veršuko numai, būs toks grobgalys ištįsęs, būs i būs. <br/>5. Čystai vokytis buvo nūvãlijęs, ir arklį išvedė. <br/><b>pavãlyti</b>. pavalyti 1: Numus reikėjo pavãlyti. Pagulėk, aš pavãlysu stalą. Tiek įgaliu – pavãliju, pašluostau. Vamzdį buvau pavãlijusi – ir vėl laša. <br/><b>pérvalyti</b>. <span class="explanation">šalinant nešvarumus, šiukšles pavalyti: </span> Aslą párvalysu. <span class="explanation">šalinant priemaišas, gryninant per ką perleisti, pervaryti: </span> Pri muno augimo iš Papilės vežė degtinę, čia párvalijo. <br/><b>pravãlyti</b>. pravalyti 1: Turi pravãlyti [pečių], o teip užrūksta ans, i nė [ra] kur lįsti. Kairiąją pravãlijo akį – geriau mato. <br/><b>privãlyti</b>. <span class="explanation">pripjauti dorojant: </span> Pripjauti, privalyti rugių, miežių. <br/><b>suvãlyti</b><br/>1. <span class="explanation">valant susirinkti, susišluostyti: </span> Turėjo miltų nū girnų susivãlijusi. <br/>2. suvalyti 3: Suvãlyti varstą: sugrėbti, suvežti į daržines, iškulti. <br/>3. suvalyti 5: Šimtais tūkstančių žmonių iš šio svieto [badas] suvalijo. <br/><b>užvãlyti</b>. <span class="explanation">valant, krečiant sugadinti: </span> Anie valija valija [pečių] ir užvãlija teip, ka nedega iš viso.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.