atsiveisti

veĩsti, -ia, -ė.

1. auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): Veĩsti gyvulius. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais. Veĩsti vynuogyną. Sodą veĩsti. | Veisiáu laukan (naikinau) braškes, kad labai atpigo. Pradėjau sodą, pradėjau bičių veĩstis. Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių. Povas veĩsiasi nelengvai.

2. plėsti, dauginti giminę: Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią. Kam žanyties, kam reikia veĩsties? Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesiveĩsia. Avižiai, kad drėgmė, tai jie veĩsias. Jos. labai plačiai veĩsiasi. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. | Rūtos suauga, nèsveisia (nesiplėtoja) tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan. Veisias kai tarakonai. Pikta sėkla gerai veĩsas.

3. leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: Tu veisì blusas, t. y. daugini. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius. Skujos žolę veĩsa, o žemės nepariebina. Neplaktas griekas naują veĩsa (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) .

4. laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: Giriose veĩsėsi elniai. Pas juos žalčiai po lovomis veĩsiasi. Blusos nesiveĩsdavo lovose, kad totorkų įklodavo. Ten barsukai veĩsas. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose. Itokioj samanynėj tik gyvatėm veĩstis. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės. Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais. Gerūse marškiniūse utys nèveisas. Neplauti stotkai – musėm veĩstis.

5. duoti vaisių, derėti, vesti: Šitos vyšnios žydi, tik neveĩsia. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis.
apsiveĩsti, -ia, apsìveisė

1. apsivaisinti.

2. įveisti
1. Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms.

3. įveisti
3. Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsiveĩsia.
atsiveĩsti, -ia (atsìveisia), atsìveisė įsiveisti, atsirasti: Ka jau ten yr, i čia atsiveĩs da tų kolorado vabalų. Nuo rūpesčių utėlės atsìveisia.
įveĩsti, -ia (į̃veisia), į̃veisė

1. pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi. Ūktverė į̃veisė sau sėklų agurkų. Įveĩsti naują bulvių veislę. Įveĩsti sodą. Vilkadalgius į darželį į̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė. Jeigu naują motiną įveĩsia, tai tada senosios [bitės] išeina. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas. Kas, a vel [nia] s tą madą į̃veisė (įvedė): suknikės par sprindį aukščiau kelių! Įveisus slaviškąjį ch mūsų kalba nepagražės. Žentas avižų norėjo įsiveĩsti. Gera būtų įsiveĩsus riebiųjų kiaulių. Dabar mes įsìveisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių],
ta (tai) iš to įsìveisė žmonys. Buvom ansiveĩsę apynių. I buvo įsiveĩsusi bulbių biškį kitokios veislės. Aš norėjau įsiveĩst vynuogių. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną.

2. išsiplėsti, pasidauginti giminei: Tolyn tolyn i įsìveisė Maselskiai. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsiveĩs! susilaukti (palikuonių): Jau buvau įsiveĩsęs vaikų.

3. atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: Gniūsai ten įsiveĩsę. Kiek tų gyvačių. ten meiso [je],
vasaros čėse ka įsìveisa! Insìveisė kirmėlės, blogai. Kai buvo įsiveĩsę [šernai],
tai po dvidešium, būdavo, eina. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsiveĩsiusios. Dirsės įsìveisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti. Klevai daba pradėjo patys įsiveĩsti. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas. Kap ąžuolinėj bačkoj įsìveisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių. Insìveisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas. Visos ligos many [je] įsìveisė. | Veizėk, kur tas įsiveĩsęs (įsitaisęs) katinas. Ka tų žulikų y [ra] velniškai daug įsiveĩsę.
išveĩsti, -ia (ìšveisia), ìšveisė.

1. išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: Išveĩsk usnis iš dirvos. Tuos girinius paršus ìšveisė – nepriėmė prie bekonų. Šiaip neteip anie ìšveisė tas blakes. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau. Išveĩsti muses. Blogą išveĩsti labai sunku. Čia augdavo dilgynės, bet išsìveisė. Išsìveisė karveliai. Blogi žmonės niekuomet neišsiveĩsia. | Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus.

2. tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: Išsìveisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti. Išsiveĩsusi (karvė).

3. netekti veislės savybių, išsigimti: Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsiveĩsusios. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsiveĩsę, išvirtę. Išsiveĩs tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves]. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia (susmulkėja) .

4. išvesti (naują veislę): Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių. Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti.

5. išauginti veisiant: Kur tu tokiūse pelkynūse ką išveĩsi.
nuveĩsti, -ia, nùveisė. išveisti:

1.

2.

3. išveisti
4.
paveĩsti, -ia (pàveisia), pàveisė.

1. paauginti ko. . Paveisia (parašo, pateikia) vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais.

2. duoti, vesti vaisių.

3. išveisti
3. Išviso, pasìveisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera.
praveĩsti, -ia (pràveisia), pràveisė

1. įveisti
1. Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių. Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių],
idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti.

2. leisti privisti, prisidauginti: Tu pràveisei tarakonų naujame rūme.

3. įveisti
2. Prasiveĩsusi buvo Jogailos giminė.

4. įveisti
3. Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė. Čia kiek prasìveisė (atsirado) tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia.
priveĩsti, -ia (prìveisia), prìveisė.

1. priauginti, privaisinti: Karvelių prìveisiau. Tvenkinyje buvo prìveista žuvų. Kad ta mano rožė auga, kad aš priveĩsiu tų rožių! Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė?. Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių. Žadu prisiveĩsti karvelių. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė.

2. padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: Kregždžių tai aš nenoriu – blakių prìveisia. Blusų prìveisė – visą naktį nedavė užmigt. | Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų. Kas tų kuliganų prìveisė? Iš kur jie? Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė. Daba priveĩsit (paskleisite) jūs visokių blogybių. Visokių velnių prisìveisė ir kela audras. Gal iš balos čia tų vagių prisìveisė!

3. daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: Tiek daug prisìveisė šernų, kad nebegaliam apsigint. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių. Iš kur tų žiurkių tiek prisìveisė – šokinėja po aruodus. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisiveĩsti. Kad kiek kur vilgatis, tai ir prìsveisia kandų. Kur eglynai, pušynai, prisiveĩsia beržiukų, stelbia eglaites. Nanotkų kap prìsveisė, tai nemožna niekap iškasavot. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių. Prisiveisė kai tarakanų.
susiveĩsti, -ia (susìveisia), susìveisė

1. išplisti, suvešėti: Šalpusniai susìveisa prasto [je] žemė [je].

2. susitaisyti, pasiruošti: Pašaro jau šmotą susìveisėm, y [ra] pilna daržinė.
užveĩsti, -ia (ùžveisia), ùžveisė

1. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį. Žadu užveĩsti serbentų. Tokios vietos. ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra. Visą kaimą ùžveisėm šunų. Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę. Jis pats gėles svadina, sodną užsìveisė. Užsìveisė tokią fermą vištų, ka negalì nė pasisukt. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną. Užsìveisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių.

2. apvaisinti: Ans gali greitai užveĩsti mergą. Vieno [je] apylinkė [je] vaikelis liko, kito [je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys.

3. daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: Užsìveisė pelių. Kai varpis užsiveĩsia, sunku jį išnaikint. Anos iš sėklų užsìveisa, kibės, ir auga. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną. Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai. Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsìveisė vagių be galo, be krašto. Daba latrai užsìveisės: gera i snauda ant dirvono. Prie bažnyčios užsìveisė davatkynas. Čia užsìveisė vokiečių.

4. duoti vaisių, gerai derėti: Didelė obelis! Kai kada užveĩsia – dėl to pavalgom.

5. įsteigti, įvesti, įtaisyti: Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užveĩsti. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis. Vienas nora vieną valdžią užveĩsti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai. Cielą gaspadinystę užsìveisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>veĩsti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">auginti, dauginti (augalus, gyvulius, paukščius): </span> Veĩsti gyvulius. Ne vien tabakas yra veisamas sėjimu, bet gal dar jį veisti iš pašakių. Tvenkiniuose veisiamos tam tikros mažutės juodos žuvelės, kurios suryja visus nešvarumus. Ši maumedžio savybė leidžia jį veisti stambesniais sodinukais. Veĩsti vynuogyną. Sodą veĩsti. | Veisiáu laukan <span class="explanation"> (naikinau) </span> braškes, kad labai atpigo. Pradėjau sodą, pradėjau bičių veĩstis. Javai derėjo, gyvuliai veisėsi, ir visas ūkis kilo kaip ant mielių. Povas veĩsiasi nelengvai. <br/>2. <span class="explanation">plėsti, dauginti giminę: </span> Veisk man vaikų, o jei ne, mirsiu. [Dievas] įstatė moterystę, veisdams žmonių draugystę. Jeigu gi bitinui nepasisekė … susiporinti su tranu, tai jis veisia tik vienus tranus. Nusikalto atėmęs liežuvį, ranką, koją, veisiamąją galią. Kam žanyties, kam reikia veĩsties? Ilgainiuo pradėjo žmonys veisties. Veiskitos ir dauginkitos ir pripildykita žemę. Nieko te iš tų kralikų: teip riogso, nesiveĩsia. Avižiai, kad drėgmė, tai jie veĩsias. Jos. labai plačiai veĩsiasi. Nuo smarkiai besiveisiančio grybo gyvenamieji namai darosi dar drėgnesni. Ypač palanki dirva veistis bakterijoms susidaro, kai sumažėja skrandžio sulčių rūgštingumas. | Rūtos suauga, nèsveisia <span class="explanation"> (nesiplėtoja) </span> tep, o mėtos per tvorą išeina net laukan. Veisias kai tarakonai. Pikta sėkla gerai veĩsas. <br/>3. <span class="explanation">leisti visti, sudaryti tinkamas sąlygas daugintis: </span> Tu veisì blusas, t. y. daugini. Sūrieji ežerai veisia nuodingųjų uodų spiečius. Skujos žolę veĩsa, o žemės nepariebina. Neplaktas griekas naują veĩsa <span class="explanation"> (nebaudžiami nusikaltimai daugėja) </span>. <br/>4. <span class="explanation">laikytis, gyventi, daugintis palankioje vietoje: </span> Giriose veĩsėsi elniai. Pas juos žalčiai po lovomis veĩsiasi. Blusos nesiveĩsdavo lovose, kad totorkų įklodavo. Ten barsukai veĩsas. Kiaunės veisiasi tankiuose, aukštuose, senuose miškų masyvuose. Itokioj samanynėj tik gyvatėm veĩstis. Miškuose, kuriuose veisėsi kurtiniai, buvo įsakyta eiguliams surasti kurtinių lizdų su kiaušiniais. Jeigu kluonan eisi valgydamas, tai tam kluone veisis pelės. Daugelis kinivarpų daro savo takus ir veisiasi žievėje. Rūgštynės veisiasi dirvonuose, kanalų, griovių bei laukų pakraščiais. Gerūse marškiniūse utys nèveisas. Neplauti stotkai – musėm veĩstis. <br/>5. <span class="explanation">duoti vaisių, derėti, vesti: </span> Šitos vyšnios žydi, tik neveĩsia. Turėsi pryšingą žemę, kuri tau veis erškėčius ir usnis. <br/><b>apsiveĩsti, </b>-ia, apsìveisė<br/>1. <span class="explanation">apsivaisinti. </span> <br/>2. įveisti 1. Buvom apsiveisę ilgoms kiaulėms. <br/>3. įveisti 3. Vietom tai puntagalvių daug esti – a kur patinka, a kur apsiveĩsia. <br/><b>atsiveĩsti, </b>-ia (atsìveisia), atsìveisė <span class="explanation">įsiveisti, atsirasti: </span> Ka jau ten yr, i čia atsiveĩs da tų kolorado vabalų. Nuo rūpesčių utėlės atsìveisia. <br/><b>įveĩsti, </b>-ia (į̃veisia), į̃veisė<br/>1. <span class="explanation">pradėti auginti, įdiegti, įsigyti, kad veistųsi, daugintųsi</span>. Ūktverė į̃veisė sau sėklų agurkų. Įveĩsti naują bulvių veislę. Įveĩsti sodą. Vilkadalgius į darželį į̃veisė iš pelkių – išsirovė, parsinešė ir padiegė. Jeigu naują motiną įveĩsia, tai tada senosios [bitės] išeina. Spanguolių kai kur įveista aukštapelkėse, durpynuose. Karklų galima labai greit įveisti, nes jie gerai auga ir blogomis sąlygomis. Apynojį gal įveisti visūse kraštūse, kuriūse auga vaisių medžiai. Tadas Ivanauskas buvo įveisęs fazanus prie Kauno esančiame Kamšos miške. Kiekvienas augalas, kurio mano dangiškasis Tėvas neįveisė, bus išrautas. Kas, a vel [nia] s tą madą į̃veisė <span class="explanation"> (įvedė): </span> suknikės par sprindį aukščiau kelių! Įveisus slaviškąjį <span class="explanation">ch</span> mūsų kalba nepagražės. Žentas avižų norėjo įsiveĩsti. Gera būtų įsiveĩsus riebiųjų kiaulių. Dabar mes įsìveisėm gerų vištų, tokių kanapėtų, didelių, tokių raudonų. Pirmu ponas padalijo ten po viedruką [bulvių], ta <span class="explanation"> (tai) </span> iš to įsìveisė žmonys. Buvom ansiveĩsę apynių. I buvo įsiveĩsusi bulbių biškį kitokios veislės. Aš norėjau įsiveĩst vynuogių. Buvo žmogus šeimininkas, kurs įsiveisė vynuogyną. <br/>2. <span class="explanation">išsiplėsti, pasidauginti giminei: </span> Tolyn tolyn i įsìveisė Maselskiai. Neduok Dieve, ka tokių žmonių įsiveĩs! <span class="explanation">susilaukti (palikuonių): </span> Jau buvau įsiveĩsęs vaikų. <br/>3. <span class="explanation">atsirasti, išplisti, įsigalėti, daugintis palankioje vietoje: </span> Gniūsai ten įsiveĩsę. Kiek tų gyvačių. ten meiso [je], vasaros čėse ka įsìveisa! Insìveisė kirmėlės, blogai. Kai buvo įsiveĩsę [šernai], tai po dvidešium, būdavo, eina. O mat tame lazdyne vapsos buvo įsiveĩsiusios. Dirsės įsìveisė, apmainyk rugių – jūsų nedirsėti. Klevai daba pradėjo patys įsiveĩsti. Drėgnose patalpose įsiveisia medžio grybas. Kap ąžuolinėj bačkoj įsìveisia rūgštis, ji nepriima kitų rūgščių. Insìveisė sodžiun sukata: pernai vienas bernas mirė, šiemet kitas. Visos ligos many [je] įsìveisė. | Veizėk, kur tas įsiveĩsęs <span class="explanation"> (įsitaisęs) </span> katinas. Ka tų žulikų y [ra] velniškai daug įsiveĩsę. <br/><b>išveĩsti, </b>-ia (ìšveisia), ìšveisė. <br/>1. <span class="explanation">išnaikinti ką įveistą ar įsiveisusį, įsigalėjusį: </span> Išveĩsk usnis iš dirvos. Tuos girinius paršus ìšveisė – nepriėmė prie bekonų. Šiaip neteip anie ìšveisė tas blakes. Paskui atėjo pas tą poną [kalvio sūnus] ir sako jam: – Jau milžinus išveisiau. Išveĩsti muses. Blogą išveĩsti labai sunku. Čia augdavo dilgynės, bet išsìveisė. Išsìveisė karveliai. Blogi žmonės niekuomet neišsiveĩsia. | Tie vaizduotės gyventojai iš čia nebeišsiveisė ir man suaugus. <br/>2. <span class="explanation">tapti nevaisinga, bergždžia, išsibergžti: </span> Išsìveisė jinai, uošvė, t. y. pabaigė vaikus vadžioti. Išsiveĩsusi (karvė). <br/>3. <span class="explanation">netekti veislės savybių, išsigimti: </span> Ožkos tenai visai į laukines (medines) išvirtusios, išsiveĩsusios. Saldiniai obuoliai yra į rūgštinius išsiveĩsę, išvirtę. Išsiveĩs tavo sėkla [, jei sodinsi rauplėtas bulves]. Karpės prūduose beveik visada išsiveisia <span class="explanation"> (susmulkėja) </span>. <br/>4. <span class="explanation">išvesti (naują veislę): </span> Amerikoje buvo išveistos pačios dėsliausios vištos. Išveista keletas serbentų ir agrastų veislių. Šiandien tų žirgų veislė išnyko su liuosybe giminės, iš kurių regias išsiveisė paskuo darbo arkliai, galį vergauti, ne kariauti. <br/>5. <span class="explanation">išauginti veisiant: </span> Kur tu tokiūse pelkynūse ką išveĩsi. <br/><b>nuveĩsti, </b>-ia, nùveisė. išveisti: <br/>1. <br/>2. <br/>3. išveisti 4. <br/><b>paveĩsti, </b>-ia (pàveisia), pàveisė. <br/>1. <span class="explanation">paauginti ko. </span>. Paveisia <span class="explanation"> (parašo, pateikia) </span> vieną straipsnį į pusantrų metų arba da ilgesniais tarpais. <br/>2. <span class="explanation">duoti, vesti vaisių. </span> <br/>3. išveisti 3. Išviso, pasìveisė, išejo į išvisas gumbakaktės žąsys, nebepera. <br/><b>praveĩsti, </b>-ia (pràveisia), pràveisė<br/>1. įveisti 1. Aš norėčiau prasiveisti šitų gyvulių. Todėl pasirūpinau geroką maišgalį [kviečių], idant jums visiems užtektų sėklai prasiveisti. <br/>2. <span class="explanation">leisti privisti, prisidauginti: </span> Tu pràveisei tarakonų naujame rūme. <br/>3. įveisti 2. Prasiveĩsusi buvo Jogailos giminė. <br/>4. įveisti 3. Dar pirmiau pelėdų nebuvo, tai iš tos kalvienės [virtusios pelėda] prasiveisė. Čia kiek prasìveisė <span class="explanation"> (atsirado) </span> tų rublių ir vė, žiūrėk, juos keičia. <br/><b>priveĩsti, </b>-ia (prìveisia), prìveisė. <br/>1. <span class="explanation">priauginti, privaisinti: </span> Karvelių prìveisiau. Tvenkinyje buvo prìveista žuvų. Kad ta mano rožė auga, kad aš priveĩsiu tų rožių! Tuojau anksti ateina ir jo kaimynas klausdamas: – Ar dikčiai [veislininkas avinas] avių priveisė?. Turim veistis, prisiveisti gerų gyvulių. Žadu prisiveĩsti karvelių. Žmonės tiek žąsų prisiveisdavo, kad nelikdavo ganyklos gyvuliams. Pasistatė namą pačiame miesto gale, tvoromis nuo visų atsitvėrė, šunų prisiveisė. <br/>2. <span class="explanation">padaryti, kad gausiai būtų, kad atsirastų, išplistų: </span> Kregždžių tai aš nenoriu – blakių prìveisia. Blusų prìveisė – visą naktį nedavė užmigt. | Pasaulio Įkūrėjas padarė išmintingai, priveisęs visokių keistumynų. Kas tų kuliganų prìveisė? Iš kur jie? Dabar ko neprasimanė, kokių madų nepriveisė. Daba priveĩsit <span class="explanation"> (paskleisite) </span> jūs visokių blogybių. Visokių velnių prisìveisė ir kela audras. Gal iš balos čia tų vagių prisìveisė! <br/>3. <span class="explanation">daug priaugti, atsirasti, privisti palankioje daugintis vietoje: </span> Tiek daug prisìveisė šernų, kad nebegaliam apsigint. Toliau iš tos kumelės prisiveisė arklių. Iš kur tų žiurkių tiek prisìveisė – šokinėja po aruodus. Tokiais ilgais plaukais [vaikiai] – ir utų galia prisiveĩsti. Kad kiek kur vilgatis, tai ir prìsveisia kandų. Kur eglynai, pušynai, prisiveĩsia beržiukų, stelbia eglaites. Nanotkų kap prìsveisė, tai nemožna niekap iškasavot. Dobilų laukuose prisiveisę ramunių. Prisiveisė kai tarakanų. <br/><b>susiveĩsti, </b>-ia (susìveisia), susìveisė<br/>1. <span class="explanation">išplisti, suvešėti: </span> Šalpusniai susìveisa prasto [je] žemė [je]. <br/>2. <span class="explanation">susitaisyti, pasiruošti: </span> Pašaro jau šmotą susìveisėm, y [ra] pilna daržinė. <br/><b>užveĩsti, </b>-ia (ùžveisia), ùžveisė<br/>1. įveisti 1: Mes ùžveisėm sodelį. Žadu užveĩsti serbentų. Tokios vietos. ùžveista kriaušėm, obeliais, vyšniom. Gražus mano darželis buvo, visokių gėlių ùžveista. Ir kiek tų [bičių] motinėlių ùžveista yra. Visą kaimą ùžveisėm šunų. Pati velnias, ùžveisė i velnių veislę. Jis pats gėles svadina, sodną užsìveisė. Užsìveisė tokią fermą vištų, ka negalì nė pasisukt. Ir Noė, žmogus artojas, ėmė dirbti žemę ir užsiveisė vynuogyną. Užsìveisė savo [bites] ar atbėgo – ir turi bičių. <br/>2. <span class="explanation">apvaisinti: </span> Ans gali greitai užveĩsti mergą. Vieno [je] apylinkė [je] vaikelis liko, kito [je] mergelė – ùžveisė, pasidaugino žmonys. <br/>3. <span class="explanation">daug atsirasti, privisti, priaugti, prisidauginti: </span> Užsìveisė pelių. Kai varpis užsiveĩsia, sunku jį išnaikint. Anos iš sėklų užsìveisa, kibės, ir auga. Jei nori, kad tavo kaimyno ar šiaip svetimuose namuose užsiveistų daug pelių, tai, eidamas pas tą žmogų kokiu nors reikalu ar šiaip sau, valgyk duoną. Neįsikūrę dar tenai gyventojai, o jau seniai užsiveisė svirpliai. Iš pradžių vogė kolkoze, paskiau nebskyrė, ir užsìveisė vagių be galo, be krašto. Daba latrai užsìveisės: gera i snauda ant dirvono. Prie bažnyčios užsìveisė davatkynas. Čia užsìveisė vokiečių. <br/>4. <span class="explanation">duoti vaisių, gerai derėti: </span> Didelė obelis! Kai kada užveĩsia – dėl to pavalgom. <br/>5. <span class="explanation">įsteigti, įvesti, įtaisyti: </span> Netoli bažnyčios kapai dideli ažùveista. A čia kiaulių fermą ùžveisei, ka kiaulės palaidos? Ans čia tatai ketino tokį kiaulininką užveĩsti. Kas šitą tvarką ùžveisė! – Brolis. Vienas nora vieną valdžią užveĩsti, kitas kitą: iš to mušas, iš to negerumai. Cielą gaspadinystę užsìveisiau – prisipirkau bliūdų, puodų, torielkų ir kitokių stotkų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.