atsivežtìnis, -ė.
1. atsivežtas į kitus namus tekant ar vedant; . atsineštinis: Čia da mano atsivežtìnis, pasoginis kubilas. šiaip atsivežtas: Padainuok mums savo dainų, atsivežtinių.
2. atsivežtas vedant kitą žmoną. Ta jo duktė atsivežtìnė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.