žióbauti, -auja (-auna), -avo.
1. žiovauti 1: Žióbauna, matos, tik atskėlė. Žióbaunu, miego maža. Gal miego nori, kad žióbauni. Žióbaunu, gal i žiaunos truks. Kad žióbauja, net žiaunos braška. Čiaudžiu i žióbauju. | Po suvarymo kiaulis vis žióbauna; papjovėm – trys šonakauliai sulaužyta. Žióbauk nežióbavęs, vėdaro negausi. Žióbauk nežióbauk, pinigų negausi.
2. žiopčioti: Kai katras tik žióbauna, gal jau paskutiniu dūku. Bet ji nežiobavo, negaudė oro. Kiek sulinkusi ėjo lygiais žingsniais, atlošusi galvą, į nieką nesidairydama.
3. valgyti, kimšti: Išejau – žióbavai, atejau – i da vis. ėsti: Karvė dar gerai žióbauna.
4. žiopsoti.
atsižióbauti atsigauti, atsigaivelėti: Atsižiobavau: šiandie jau po truputį svirindžiuojuos.
pažióbauti. pakramtyti: Nieko gero neragavęs, žalių žirnių pažiobavęs.
sužióbauti. nusižiovauti: Kai sužióbaunu, tai net paausius sopa.
užsižióbauti žiovaujant užmigti: Kai kada žiobaunu žiobaunu ir užsižióbaunu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.