žūkláuti, -áuja (-áuna), -ãvo. žukláuti, -áuja (-áuna), -ãvo. žuvis gaudyti, žvejoti: Žūkliai žūklauna po Nemuną. Žūklauti, žvejoti ing jūrą. Senieji sakydavo, kad su bradiniu žūkláuja, o tinklu žūva. Žmogus žūkláuja, katė žuvauja. Kasdien einam žūkláut. Čia atvažiuoja žūkláut, o aš vietoj gyvenu – ir nėr kada. Kartą tėvas išleidė sūnų vieną žuklautų. Parvažiavau žuklãvęs. Žuvėjai žūklavo, žuvelę sugavo. Kai ponas paklaus, ką darote, sakykite – žukláuju. Žūklaująs nuo ryto, ir niekas tuo keliu nejo. Kitą kartą žvejas bežuklaudamas ežere nutvėręs tokią žuvį be uodegos. Visi upelyje vienodai žūklauja. Antram kraštely žūkliai žūklãvo. Mes pirm žuklavom naktį o tamsybėsa. Eisu žuklaut. Kas žūkláuna svetimame prūde.
atsižūkláuti pakankamai, iki soties prisižvejoti: Mes atsižūkláujam paežeriais su tuo bradinėliu.
išžūkláuti. išžukláuti.
1. išgaudyti (žuvis).
2. kurį laiką žuvis gaudyti.
pažūkláuti.
1. pažvejoti: Atvažiuokit kai kada, pažūkláut paeista. Akvatas pažūkláut, ka turi čėso.
2. kurį laiką verstis žvejyba.
užžūkláuti
1. verčiantis žvejyba užsidirbti.
2. per ilgai žūklauti. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.