atsižvairuoti

žvairúoti, -úoja, -ãvo.

1. žiūrėti netiesiai. Akys žvairavo į įvairias šalis: viena į lubas, antra į rašalą.

2. piktai žvilgčioti, šnairuoti: Velnio tu žvairúoji! Žvairúo [ja] į muni – pasakiusi [aš] neteisybę. Par juos ne gyvenimas, visi žvairúoja in vienas kitą. Tėvas žvairuõs kaip an vagį, akis išvertęs. Žvairúoja vis in močios i žvairúoja žentas. Žvairúoja vienas in vieną, vienu pavydu gyvena. Kap nueisiu [gyventi pas dukterį],
tai žvairuõs in mane. Kai supyksta, tik dėbsi, tik žvairúoja, net apatinė lūpa kruta. Tikras prietelius negali tylėdamas ant prieteliaus žvairúoti, regėdamas krypstant nepriturėti, matydamas klystant nepersergėti. Akimi žvairuoja, širdimi dejuoja. Žvairuojas buvusieji kaimynai į buvusiuosius kaimynus, kam jų dalimis laimingi tapo. Parapijonys labai žvairavos.

3. pakreipus akis, šnairomis stebėti, žiūrėti: Nors žiūriu kiton pusėn, bet vis žvairuoju į tą žmogų. Šalimais, keliu, nusmilko suplukusiais arkliais ūkininkai, praslinko pulkelis jaunuomenės, stumdydamies, skersom žvairuodami, tai dantis rodydami. Aš buvau pasiryžęs bėgti ir tik žvairavau į šunį, kad jo moteriškė nepaleistų. Žvairúoja karvė – melžk tu mane, tešmuoj suges. Netoli lašišų nerštavietės nedidelėmis grupelėmis, žvairuodami į lašišų ikrus, plaukioja upėtakiai. Į ją vyriškiai labai anksti pradėjo žvairuotis. koketuoti: Kraiposi, mankosi, žvairuoja kaip lengvabūdė merga.

4. žaibuoti: Antanukas atsiminė vasarą, kada Dievulis supykęs visą naktį žvairavo…. | Akys tad iš po blakstienų žvairavo liepsna galingąja.
atsižvairúoti atsakyti piktu žvilgsniu į piktą žvilgsnį: Dar iki šiolei vienas kitam atsižvairúoja ir atsišnairuoja.
išžvairúoti. kurį laiką žiūrėti žvairomis.
pažvairúoti. žvairomis pažiūrėti, pašnairuoti: Tik nuo mūs namų bėgo, visiškai pro mañ’, tik pažvairãvo [vagis]. Gaspadorius pažvairavo, galvą pakraipė – eit ar neit. Mergaitė pažvairavo ir užsikniaubė ant suolo. Pririšiau šunį, pažvairãv [o] – netiko [šuniui]. Tik kai kurie pasižvairavo, labai nepasitikėdami, kokių plynių čia atsivilko kažkokie „ponai“, dar ponų lydimi.
sužvairúoti.

1. žvairai pažvelgti: Jis sužvairãvo į mane.

2. piktai pažiūrėti, dėbtelėti: Kad sužvairavo į mane, net baisu pasidarė. Tėvas sužvairavo, sukosėjo – motina raudoti pradėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žvairúoti, </b>-úoja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">žiūrėti netiesiai</span>. Akys žvairavo į įvairias šalis: viena į lubas, antra į rašalą. <br/>2. <span class="explanation">piktai žvilgčioti, šnairuoti: </span> Velnio tu žvairúoji! Žvairúo [ja] į muni – pasakiusi [aš] neteisybę. Par juos ne gyvenimas, visi žvairúoja in vienas kitą. Tėvas žvairuõs kaip an vagį, akis išvertęs. Žvairúoja vis in močios i žvairúoja žentas. Žvairúoja vienas in vieną, vienu pavydu gyvena. Kap nueisiu [gyventi pas dukterį], tai žvairuõs in mane. Kai supyksta, tik dėbsi, tik žvairúoja, net apatinė lūpa kruta. Tikras prietelius negali tylėdamas ant prieteliaus žvairúoti, regėdamas krypstant nepriturėti, matydamas klystant nepersergėti. Akimi žvairuoja, širdimi dejuoja. Žvairuojas buvusieji kaimynai į buvusiuosius kaimynus, kam jų dalimis laimingi tapo. Parapijonys labai žvairavos. <br/>3. <span class="explanation">pakreipus akis, šnairomis stebėti, žiūrėti: </span> Nors žiūriu kiton pusėn, bet vis žvairuoju į tą žmogų. Šalimais, keliu, nusmilko suplukusiais arkliais ūkininkai, praslinko pulkelis jaunuomenės, stumdydamies, skersom žvairuodami, tai dantis rodydami. Aš buvau pasiryžęs bėgti ir tik žvairavau į šunį, kad jo moteriškė nepaleistų. Žvairúoja karvė – melžk tu mane, tešmuoj suges. Netoli lašišų nerštavietės nedidelėmis grupelėmis, žvairuodami į lašišų ikrus, plaukioja upėtakiai. Į ją vyriškiai labai anksti pradėjo žvairuotis. <span class="explanation">koketuoti: </span> Kraiposi, mankosi, žvairuoja kaip lengvabūdė merga. <br/>4. <span class="explanation">žaibuoti: </span> Antanukas atsiminė vasarą, kada Dievulis supykęs visą naktį žvairavo…. | Akys tad iš po blakstienų žvairavo liepsna galingąja. <br/><b>atsižvairúoti</b> <span class="explanation">atsakyti piktu žvilgsniu į piktą žvilgsnį: </span> Dar iki šiolei vienas kitam atsižvairúoja ir atsišnairuoja. <br/><b>išžvairúoti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žiūrėti žvairomis. </span> <br/><b>pažvairúoti</b>. <span class="explanation">žvairomis pažiūrėti, pašnairuoti: </span> Tik nuo mūs namų bėgo, visiškai pro mañ’, tik pažvairãvo [vagis]. Gaspadorius pažvairavo, galvą pakraipė – eit ar neit. Mergaitė pažvairavo ir užsikniaubė ant suolo. Pririšiau šunį, pažvairãv [o] – netiko [šuniui]. Tik kai kurie pasižvairavo, labai nepasitikėdami, kokių plynių čia atsivilko kažkokie „ponai“, dar ponų lydimi. <br/><b>sužvairúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">žvairai pažvelgti: </span> Jis sužvairãvo į mane. <br/>2. <span class="explanation">piktai pažiūrėti, dėbtelėti: </span> Kad sužvairavo į mane, net baisu pasidarė. Tėvas sužvairavo, sukosėjo – motina raudoti pradėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.