atsižvilgėti

.
žvilgė́ti, žvìlga (-i, -ė́ja), -ė́jo.

1. skleisti šviesą, spindėti, tviskėti: Puvėkliai miške žvìlga. Jau suvis gęsta aušra vakarinė, rausvai žvilga silpnais žiburėliais.

2. atmušant šviesos spindulius blizgėti, spindėti: Gražus gaidys: kaip ant saulės, tai plunksnos net žvìlga. Šelmeninė kregždė labai žvìlga. Šuo daba kūdas, žiemą žvilgė́davo. Katė žvìlga kaip sabalas. Tėvo nabaštikas arklius labai veizėjo, žvilgė́te žvilgė́s kaip nulieti. Arkliai žvìlga, ant nugaros gulėti galì. Tėvo arkliai žvilgė́jo. Kumeliai net žvilga, arba paršeliai, antai, kaip iš pieno plaukę. Suvarei arklį, nebežvìlga. Paršiokai riebūs, net žvìlga. Kaštaninis [kumelaitės] plaukas žvilgėjo kaip vandeniu nulietas. Kad iššukuoji, žvìlga [linai]. Prapjauni skilandį, mėsa raudona, net žvìlga. Vakar mačiau kažin kokį paukščiuką žvilgamoms plunksniukėms. Šitie balti plaukai kadaise garbiniavosi ir žvilgėjo. Pabrinkę pumpurai prieš saulę žvilga. Mėnuo švies, sniegas žvilgė́s, kokios tos naktys būs gražios, ka būs pašalusi. Užlijo, tai tuoj žvìlga žvìlga pėdose vanduo. Mėnesienos atšvaitai žvilgėjo stiklo šukėse, pabirusiose ant šaligatvio. Jo ginklai prieš saulę taip žvilgėjo, kad net akį vėrė. Ten broliai švytuoja žvilgančiais dalgiais. Žalvariu visas žvilgąs iš pirmųjų eilių jisai žengė. Aukštame kiemo kleve tupėjo juodvarnis, žvilgėdamas saulėje visomis plunksnomis. Tos šviesios properšos viduryje regi trobelę, kuri stovi, tyli ir žvilga dviejų langų stiklais. Neseniai lyta. Žvilga gatvės asfaltas, ant šaligatvio telkšo balutės. Žvilgėjo užtvindytos lankos. Nupurkštė [lietus] keliskart staigiai ir sodriai. Žolė rytą visur žvilgėjo vandens purslais. Ir žvilgančioj jūroj nuslūgo sidabro banga. Vilką kuo tankiau lelioji, tuo jis da labiau žvìlga. tvieskiamai blizgėti, spindėti. Vienas auksas tiktai žvìlga. Žvilga gintaro karoliai ant kaklo. Ant kaktos žvilgi pašveitalas. Kad būt dirbus sunkius darbus, žiedeliai žvilgė́tų. Jau nežvilga aukso žiedai an mano rankelių. Auksas ir pelenuose žvilga.

3. savo spalvingumu išsiskirti, būti ryškiai matomam: Audimas arba silkų kuska ant kaklo žvilgė́jo. Ant jos rūbai net žvìlga.

4. šviesti, švytėti. Puodai jos žvìlga – švari gaspadinė. Suvaksavotų batų skūra žvìlga. Grindys išlakuotos, net žvìlga, veidas matyt. Ir baldai, ir grindys net žvilgėjo.

5. reikšti kokį nusiteikimą. Ten, palubėje, užsirepečkinusi pelė. Jos akys išgąsčiu žvilga. Grėsmė skverbėsi iš abejingo Henrikos žvilgsnio, o kartais ir iš karštligiškai žvilgančių akių.
atsižvilgė́ti

1. atsispindėti: Pro stiklo langą saulė tekėjo, į vainikelį atsižvilgėjo.

2. išryškėti nusiteikimui: Reginos veide nežymiai atsižvilgėjo nusivylimas.
išžvilgė́ti.

1. kurį laiką spindėti, šviesti.

2. žvilgančiam išvažiuoti: Išžvilgėjo karieta.
pažvilgė́ti. kurį laiką žvilgėti. .
sužvilgė́ti.

1. pradėti spindėti: Nuo Jurgio žvilgsnio ant Pranio kaktos vėl sužvilga prakaitas. Uolos aukštai sumirgėjo, sužvilgėjo.

2. imti šviesti: Sužvilgė́jo ugnelė – misliau, pinigai dega.

3. atsimušus spinduliams pasirodyti: Tarp akmenų sužvilgėjo sidabrinė upeliūkščio juosta. Ji atmetė galvą: garbanos suvilnijo, sužvilgėjo ant pečių. Kaip spindulys, rasoje sužvilgėjęs, – ji. atsirado ir nušvietė menę savo šypsniu, akimis ir drabužiais.

4. išreikšti nusiteikimą: Fabrikanto akys sužvilgėjo, išgirdus tuos žodžius. Akys pykčiu sužvilgėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>žvilgė́ti, </b>žvìlga (-i, -ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">skleisti šviesą, spindėti, tviskėti: </span> Puvėkliai miške žvìlga. Jau suvis gęsta aušra vakarinė, rausvai žvilga silpnais žiburėliais. <br/>2. <span class="explanation">atmušant šviesos spindulius blizgėti, spindėti: </span> Gražus gaidys: kaip ant saulės, tai plunksnos net žvìlga. Šelmeninė kregždė labai žvìlga. Šuo daba kūdas, žiemą žvilgė́davo. Katė žvìlga kaip sabalas. Tėvo nabaštikas arklius labai veizėjo, žvilgė́te žvilgė́s kaip nulieti. Arkliai žvìlga, ant nugaros gulėti galì. Tėvo arkliai žvilgė́jo. Kumeliai net žvilga, arba paršeliai, antai, kaip iš pieno plaukę. Suvarei arklį, nebežvìlga. Paršiokai riebūs, net žvìlga. Kaštaninis [kumelaitės] plaukas žvilgėjo kaip vandeniu nulietas. Kad iššukuoji, žvìlga [linai]. Prapjauni skilandį, mėsa raudona, net žvìlga. Vakar mačiau kažin kokį paukščiuką žvilgamoms plunksniukėms. Šitie balti plaukai kadaise garbiniavosi ir žvilgėjo. Pabrinkę pumpurai prieš saulę žvilga. Mėnuo švies, sniegas žvilgė́s, kokios tos naktys būs gražios, ka būs pašalusi. Užlijo, tai tuoj žvìlga žvìlga pėdose vanduo. Mėnesienos atšvaitai žvilgėjo stiklo šukėse, pabirusiose ant šaligatvio. Jo ginklai prieš saulę taip žvilgėjo, kad net akį vėrė. Ten broliai švytuoja žvilgančiais dalgiais. Žalvariu visas žvilgąs iš pirmųjų eilių jisai žengė. Aukštame kiemo kleve tupėjo juodvarnis, žvilgėdamas saulėje visomis plunksnomis. Tos šviesios properšos viduryje regi trobelę, kuri stovi, tyli ir žvilga dviejų langų stiklais. Neseniai lyta. Žvilga gatvės asfaltas, ant šaligatvio telkšo balutės. Žvilgėjo užtvindytos lankos. Nupurkštė [lietus] keliskart staigiai ir sodriai. Žolė rytą visur žvilgėjo vandens purslais. Ir žvilgančioj jūroj nuslūgo sidabro banga. Vilką kuo tankiau lelioji, tuo jis da labiau žvìlga. <span class="explanation">tvieskiamai blizgėti, spindėti</span>. Vienas auksas tiktai žvìlga. Žvilga gintaro karoliai ant kaklo. Ant kaktos žvilgi pašveitalas. Kad būt dirbus sunkius darbus, žiedeliai žvilgė́tų. Jau nežvilga aukso žiedai an mano rankelių. Auksas ir pelenuose žvilga. <br/>3. <span class="explanation">savo spalvingumu išsiskirti, būti ryškiai matomam: </span> Audimas arba silkų kuska ant kaklo žvilgė́jo. Ant jos rūbai net žvìlga. <br/>4. <span class="explanation">šviesti, švytėti</span>. Puodai jos žvìlga – švari gaspadinė. Suvaksavotų batų skūra žvìlga. Grindys išlakuotos, net žvìlga, veidas matyt. Ir baldai, ir grindys net žvilgėjo. <br/>5. <span class="explanation">reikšti kokį nusiteikimą</span>. Ten, palubėje, užsirepečkinusi pelė. Jos akys išgąsčiu žvilga. Grėsmė skverbėsi iš abejingo Henrikos žvilgsnio, o kartais ir iš karštligiškai žvilgančių akių. <br/><b>atsižvilgė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">atsispindėti: </span> Pro stiklo langą saulė tekėjo, į vainikelį atsižvilgėjo. <br/>2. <span class="explanation">išryškėti nusiteikimui: </span> Reginos veide nežymiai atsižvilgėjo nusivylimas. <br/><b>išžvilgė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką spindėti, šviesti. </span> <br/>2. <span class="explanation">žvilgančiam išvažiuoti: </span> Išžvilgėjo karieta. <br/><b>pažvilgė́ti</b>. <span class="explanation">kurį laiką žvilgėti. </span>. <br/><b>sužvilgė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pradėti spindėti: </span> Nuo Jurgio žvilgsnio ant Pranio kaktos vėl sužvilga prakaitas. Uolos aukštai sumirgėjo, sužvilgėjo. <br/>2. <span class="explanation">imti šviesti: </span> Sužvilgė́jo ugnelė – misliau, pinigai dega. <br/>3. <span class="explanation">atsimušus spinduliams pasirodyti: </span> Tarp akmenų sužvilgėjo sidabrinė upeliūkščio juosta. Ji atmetė galvą: garbanos suvilnijo, sužvilgėjo ant pečių. Kaip spindulys, rasoje sužvilgėjęs, – ji. atsirado ir nušvietė menę savo šypsniu, akimis ir drabužiais. <br/>4. <span class="explanation">išreikšti nusiteikimą: </span> Fabrikanto akys sužvilgėjo, išgirdus tuos žodžius. Akys pykčiu sužvilgėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.