atskaityti

skaitýti, skaĩto, skaĩtė, skai•tyti

1. suvokti raštą; reikšti raštą žodžiais: Ans įninka skaitýti kningą, raštą. Vienas skaĩto laikraščius, – yra ko klausyt, kito suprast negalima. Kap jūs mokat skaitýt, tai jūs žinot, kas čia yra. Kas nori mokintisi, skaitýt mokė. O kam judum reik tų kningų, kad nemokatav skaitýti? Gerai, kad skaitýti moku: iš proto išeitum neskaitýdamas. Kad į mokyklą pradėjau eiti, aš jau buvau išmokęs pri bobutės tas kningas skaitýti. Praslaužiau kiek skaitýt. Ir knygą skaĩto, ir parašo, ką reikia, o aš jau nematau knygų skaitýtie. Vasarą nėr kada i skaĩto. Kitas gal per daug skaĩto vakare, tai ir akys sugenda. O dabar kiek čėso, kaip tavę nematau, anei gromatėlės nuog tavę neskaitaũ. Skaitydamas suieškau. Jis beskaitydamas užmigo. Surinkęs ūkininkų vaikus, mokė rašyti ir skaityti ne vien žemaitiškai, bet ir lenkiškai. Skaitau dieną pryšokiais, skaitau vakarais. Skaitytinas. Skaito – kaip vyžas pina. Skaito – kaip ropę kremta (greitai, lengvai) . Skaito – kap riešutą (ledą) kremta. Skaito kaip par akminus (nesklandžiai) . Broliai seserys, imkiat mani ir skaitykiat ir, tatai skaitydami, permanykiat. Kas tą skaito, teišmanai. Ir ėmė knygas suderėjimo ir skai [tė] tas po akim žmonių. Ir todrinag mumus šią dieną tą evangeliją bažnyčia š [venta] skaĩto. Nebuvo nei žodžio iš to viso, ką prisakė Maižiešius, ko neskaitytų garsiai Jozuė. Šnekėjo – kaip iš knygos skaitė. Kas skaito rašo, duonos neprašo. Kas nemoka skaityti, tam negelbsti nė akiniai. Nemokėjau skaitýt nei rašyt ir karalium nebuvau. Nemoku nė skaityt, nė rašyt, o karalium deda.
skaitýtinai. Rašyk skaitýtinai, aiškiai. Skaitýtinai nė [ra] teip gražiai, o ka dainiuos, da gražiau būs. Pasakojimas lengvas, skaitosi [= skaitomas] smagiai. Taip rašose, … taip skaitose. įstengti suvokti raštą: Da aš skaitaũ be akinių. Aš tai da skaitaũ prisimerkus.

2. iš rašto sužinoti: Ką tiktai … po knygas skaitýdavau, vis tai savo tėveliams potam lietuviškai apsakinėdavau. Ana nori pamatyti jūsų kraštą, apie kurį tik iš knygų buvo skaičiusi. Ar neskaitėt tatai, ką padarė Dovydas, kaip išalko ans? | Senoji Voluntienė pleinatas skaĩto (išaiškina iš knygų, po kokia žvaigžde žmogus gimęs, kokią laimę atsinešęs) . suprasti ką, išreikštą tam tikrais ženklais: Skaitýti brėžinius. | Tik jūs, geologai, mokate gelmes skaityti. Žvėrių nosis taip įgudusi girios raštą skaityti, jog jokiu būdu neapsiriks. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Žiūriu į veidą, į akis, skaitau mintis. Ji, matyt, jau mokėjo skaityti iš jo veido kaip iš knygos. pagal tam tikrus ženklus aiškinti, pranašauti: Mūsų miestelė [je] tik viena Voluntienė mokėjo iš rankos skaitýti.

3. dėstyti žodžiais mokomąjį dalyką, kokią temą: O vėliau turėsite skaityti paskaitas naujoje didelėje salėje. Savo mokslus skaitýti.

4. kalbėti (maldas): Ar poterius skaitái, ar velnią matai, kad nieko nesakai? Poterių, kaip krikščionims reik, skaitýt užsimiršo. Malda, vakarais skaitoma. Pradėk dešimtis prisakymų skaityti. sakyti rečitatyvu: Mano miela gailiai verkia, gailiai verkia, žodžius skaito (rauda su žodžiais) . Klausau: kad verkia, kad verkia, skaĩto žodžiais. | Ale tas gaidys ne savam prote: naktį skaĩto ir skaĩto kažką (gieda) .

5. sakyti, vardyti skaičius iš eilės: Atžagarai jis nikstą skaĩto, koją nikstelėjęs: ne vienas, ne du, ne trys … lik devynių. Norint karpas nugydyti, reikia pradėti skaityti iki devynių atbulai. Skaĩto lig penkiasdešim. Lig devynių kad skaitái, gali kišti duonikę (jei, ranką įkišusi į krosnį, suskaičiuoji ligi devynių, gali kepti – nesudegs) .

6. nustatyti kiekį, sumą: Aš mažiau sau metų skaičiaũ, o paskui žiūriu, kad aš senesnė. Skaitom metus amžiaus iš veido. Visa turiam, kiaušinių tai nebeskaitaĩ – keselys pridėtas. Tevie kąsnius skaitýsiam. Kaip tu čia skaitéi tus piningus – skaitýk par naują. Aš atvažiavau ne uogelių valgytie, ne skaitytų šimtelių imtie. Krausiu kraitelį ko nodidžiausį, skaitýsiu šimtelius ir tūkstantėlius. Kad paskaitei šimtą, skaitýki ir antrą, vainikėlis dar brangesnis už porą šimtelių! Saulelė leidos – dar nestatyti [pėdai],
naktelė temo – dar neskaityti. Tik ji moka šienelį grėbti ir vargus skaityti. Metus skaitė nu didžių karių, nu tvanų, nu vėtrų, nu audrų. Šiaulių pavietė [je] ir parakvijo [je] yra soda, Kebliais vadinama, į keturias dešimtis ūkinykų skaitanti. Ir Ploniui buvo jo tėvas primiręs bene šimtus metų skaitančią burinę valtį. Eidamas tada su užrištom akim, aš visą kelią skaičiau žingsnius. Skaitvardžiai vieni vadinasi skaitomaisiais, kiti gi nuolatiniais. Kada galvas vaikų Izraelio skaitysi. Pradės Viešpatis žmones savas karalystėje tėvo savo skai•tyt. Didė daugybė, kurią negalėjo niekas skaityt. Skaitau, skaičių darau. Ant pirštų skaityti. Šimtais skaityti. Anas skaĩto grašius. Žaibuoja, stuboj šviesu, pinigus gali skaitýti. Karvių buvo daug, visos perkarusios, šonkaulius galėjai iš tolo skaityti. Žileikę (tokią dūdą) skaĩto pirštais ir groja. Kur mušas ar pinigus skaito – bėk [iš ten]. Pinigai skaĩtomi (reikia skaičiuoti, tikrinti) . Piningas skaĩtomas. Kitam kišeniuj pinigų neskaityk. Kito griekus beskaitýdami, savo pamiršta. Vėlu kely arklio dantys skaityt. Smertis valandas skaito, o žmogus dar turtus krauna. Dovenų tavo neskaityk, Viešpats suskaitys. Nuginiau kalnais, parginiau kalnais, skaičiau šimtais – vienos pasigedau. I nuvežęs tus piningus, skaĩtos, ant stalo pasidėjęs. Kiek skaitáis metų? – Jau ašma dešimtis. Tie metai tie patys skaĩtos – a čia, a čia tarnausi.

7. nustatyti kainą parduodant: Kiek jūs skaĩtot už tas skiedas? Kiek tau skaĩtė kilogramą? Po kiek skaitaĩ pieną? Jau pašaras išeina labai pigiai, nebrangiai teskaĩto.

8. atsilyginti, atsiteisti, atsiskaityti: Gyvenkim kaip broliai, skaitýkimės kaip žydai.

9. žiūrėti, paisyti, vertinti: Savo labai skaĩto, ė mūs – ne. Šito tavo davimo (kraičio) anies suvis neskaĩto (vis dar maža) . Mes girto to berno neskaitýdavom. Ji nieko nesiskaĩto: ką turės – šveis, ir gatava. Juk dabar turtingi visi yra: su pinigais nesiskaĩto. Buvo aiškiai toks beprotis, su antru žmogu nėmaž neskaĩtės. Tu su mumis nesiskaitaĩ, kumštį kišenė [je] laikai. Anas nesiskaĩto su sveikata. Aš nesiskaitaũ su smerčia – ką čia užgyvensi! Aš skaičiaũs su žmonim. Jis su žodžiais nesiskaito. sutarti: Su tavi šį vakarą gerai skaĩtomos.

10. laikyti kuo, pripažinti: Aš pjovimo neskaitáu už sunkį darbą. Tu munęs už beprotį neskaitýk. Tu man skaitaĩ paskutiniu durnium, kad par akis teip man meluoji. Mano darbus kenksmingais skaitė. Jei gerai apsidaręs, ta tą i skaĩto bagotu. Upė – nėr kas skaĩto, tik toks ravelis. Jis nesiskaĩto mūsų kiemo žmogus. Par dvidešimti metų parejo mergaitė, ta jau skaitýsias sena. Sunkiausis darbas skaitosi rugiapjūtė, toliau šienautė, mėšlavežis, linamynė. Medžias, perkūnijos trenktas, skaitos geru gydyklu nuog dantų sopės. Kas turėdavo bendras bites, skaitýdavos bičiuliai. Ka i skaĩtos giminė, ale negiminiuojamos. Jug tu didelė skaitáis. Gaidžio tas pirštas skaĩtos kaipo pentis. Nedrįsome nes besiskaityt aba lygintis su nekuriais, kurie patys save giria. Buvo, skaĩtos, ten dronyčia, kur dar̃ tas kelias eina. Skaĩtos, matai, ka jau bagotas esi, gali gerti. Skaĩtai, aš jau vieką pabaigiau. Čia ir bala, skaĩtai, tokia buvus. Kningą padės – tu, skaitýkias, mokykias iš kningos.

11. vadinti: Tą vietą Melnytėle skaĩtė. Varniai skaĩtės Medininkai.

12. pliekti, kirsti pagrečiui daug kartų: Tas drūtasis kaip pasiėmė tą poną už barzdos, kaip ėmė kuolu skaityt per nugarą!
áuksinus skaitýti vemti: Sakiau, kad negerk – neklausei, dabar skaitýk sau áuksinus.
dẽbesis skaitýti dairytis, iškėlus galvą: Įsivaizdavo, nieko nekalba, tik dẽbesis skaĩto.
dienàs skaitýti būti silpnam: Kas dar drūtas, tai dar nieko, o kai aš dienàs skaitáu, ir karšatis prieina….
kaĩp skaitýte skaitýti labai sklandžiai pasakoti: Kaĩp skaitýte skaitáu, viską teismuo išpasakojau.
kaĩp (tarýtum) žvaigždès skaĩto (skaitýdamas) labai išdidžiai, iškėlęs galvą (eina): Eina, tarýtum žvaigždès skaĩto. Eina kaĩp žvaigždès skaitýdamas.
ką́snius skaitýti šykštėti maisto: Jie labai šykštisi, tiesiog ką́snius skaĩto, kai valgai. Savo vaikams ką́snius skaĩto, tai ko beklausi apie svetimus. Viena gyvenu, munie niekas ką́snius neskaĩto. Aš jų ką́snių neskaitaũ: kiek nori, tiek valgo.
kiaũlių skaitýti. apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į žvalgytuves (važiuoti): Ažu savaitės ar trijų dienų važiuoja jaunoja in jaunąjį kiaũlių skaitýt. Kai ženijas, kiaũlių skaitýt važiuoja.
kiškeliùs skaitýti toks žaidimas: Tas ne piemuo, kad nemokėtų kiškẽlių skaitýt.
kójomis skaitýti

1. trūkčioti, kratant kojas. Arklys dvėsdamas jau tik kójom skaĩto.

2. gražiai bėgti: Sartukas kojùkėm tik skaĩto.
kuolùs tvorojè (tvorõs mietùs) skaitýti ramstytis, griuvinėti. Pasigėrę abu namo eisma, tvoroj kuolus skaitysma. Eina kojas kraipydamas, tvoros mietus skaitydamas.
pė́das skaitýdamas labai lėtai (eina): Kulniuoja pė́das skaitýdamas.
pìnigus skaitýti. kojas kratyti. Nebijok, kiaulė nebeatgis: mat jau pìnigus skaĩto.
stikliukùs skaitýti gerti alkoholinius gėrimus: Susisėdę skaĩto stikliukùs.
su protù nesiskaitýti būti pamišusiam: Ji pradėjo su protù nesiskaitýt visai. (kieno)
širdyjè skaitýti atspėti mintis, norus: Šventike, tu norėtai skaityti mano širdyje kaip savo kvailoje knygoje.
várnas skaitýti žiopsoti, žioplinėti: Várnas skaitýdamas eina.
žvaigždès skaitýti

1. labai tiesiai, išdidžiai, iškėlus galvą (eiti, bėgti): Tai bent mergina: eina – žvaigždès skaĩto! Tai arkliai gražiai bėga, žvaigždès skaĩto! Ji jau kai kepuraitę nusipirko, tai ir pradėjo žvaigždès skaitýt.

2. būti žvaliam, guviam: Ot tę senis: i šimtą metų turėdamas, žvaigždès da skaĩto!
antsiskaitýti. skaitant sužinoti: Antsiskaičiáu Mikaldos knygo [je],
ka artie jau pasaulio galas. Karalius, skaitydamas prancūzų gazetas apei jų ermyderį, antsiskaitęs, jog prancūzai savo ūkės suejime ryžusys Bastiliją griauti.
apskaitýti.

1. daug perskaityti, susipažinti su literatūra: Labai apsiskaĩčius bobutė, gerą galvą turi. Jis buvo apsiskaitęs žmogus, daug žinojo ir mokėjo įdomiai pasakoti. Jam dar gerokai reikia apsiskaitýti.

2. skaitant sužinoti: Istorijose apskaĩtė, kaip kur buvo, kaip gyveno. Kningo [je] apskaičiáu, ka taip tankiai ėsti negerai. Tatai apsiskaĩtęs laikraštė [je],
kad tas Amerike miręs. Jau to dalyko nesu niekur apsiskaĩtęs. Knygose gerų dalykų gali apsiskaityti.

3. skaitant paskelbti: Tai kogi da tu abejoji, garsiai gi visiem apskaĩtė. Atsinešė popieras, apskaĩtė, kad aš po baltu bilietu (paleidžiamas iš kariuomenės) .

4. skaičiuojant nustatyti, apskaičiuoti: Apskaitýk knygo [je],
kada bus lietus. Jis apskaĩtė, kad išmokės dalias ir dar pinigų liks. Oi, kiek žemės buvo, tai neapskaitýtie! Apskaĩtėm, kad penki metai, kai ištekėjo. Kainą leidėjas dės knygelėms, apskaitęs visas išlaidas. Apskaitytas skaičius. Apskaitomasis balansas. Niekas to šiandien nežino, neigi raštūse gali laiką tos notės apsiskaityti. Apsiskaitýt reikėjo dar nepirkus, o kai jau nupirkai daiktą, polaik gailestis. išvardyti: Eisim eisim, meiliuli, pirkelėn, apsakysiu didžius vargelius, apskaitysiu sunkius žodelius. skaičiuojant apkloti: Tai bagotas bernytelis. Jis apskaitė staluželį vienais rundais doreleliais.

5. skaičiuojant apsirikti: Su tais smulkiais pinigais pasitaiko dažnai apsiskaitýti. Jis dviem rubliais apsiskaĩtė. Geras pone, ar apsiskaĩtęs man teip daug davei? Mūsų apsiskaityta visa diena!

6. skaičiuojant apsukti, apgauti: Man mokant pinigus, mane apskaitė an dešimt auksinų. Gavau darbo Sabalio lentpjūvėje, bet ir ten mane apgavo – apskaitė ir išvarė.

7. apskaičiavus, apsvarsčius nuspręsti: Tik gerai apsiskaĩtęs, imkis tokio darbo. Tai apsiskaĩtėm, kad parduosme rudenį telyčią. Kalbėjau ir elgiaus, nelabai apsiskaitydama.

8. palaikyti kuo: Jis Šimą kvailu apskaĩtė. Kuo tu mane apskaitaĩ? Mane, bernelį, už nieką apskaitė. | Kap Pranas neapskaitýtas, tai neapskaitýtas (niekur kitur tokio gero vaiko nerasi) .

9. tam tikro teksto skaitymu užkalbėti ligą, užtraukti nelaimę: Ans nuejo pry savo draugo ir prašo, kad ans apskaitytų jo žmoną iš Mosiešio (Mozės) knygos [, kad ji mirtų]. Jos. turėjo ne tik anglis mesti, titnagą skelti, bet ir apskaityti [ligonį].
dvãrą apskaitýti apžiūrėti jaunojo ar jaunosios turto, į apžvalgus (važiuoti): Aš ir pats važiavau su sa dukteria apskaitýt dvãrą.
atskaitýti.

1. skaitant pasiekti kurią vietą: Knygą ligi pusės atskaĩtė.

2. perskaityti 1: Jau šitus laikraštis atskaitýtas. Atskaitė zokonus ir pranašus.

3. atkalbėti (maldas): Egzortas atskaitýti. Sūnus atavežė kunigą, atskaitė maldas, ir daugiau nabašnyko, apie trobas einančio, nematė niekas. Jis laukė, kad Jeronimas atskaitys moralą, išbars jį. Ateitų pagaliau tas senis, atskaitytų savo pamokslus, o ji išprašytų jį lauk.

4. pakankamai prisiskaityti: Tokią knygą tai skaitai i atsiskaitýt negali. Skaitydamas [laišką, ] neatsiskaičiaũ – teip mielas.

5. skaitant iššifruoti: Mokinti vyrai mėginę yra atskaityti getų raštus. Tas karalius atskaĩtė, kad jo vaiką perkūnas užmuš.

6. skaičiuojant atskirti, atskaičiuoti: Atskaitýk maniui tris devynerius obalių (27). Kai, apžiūrėjęs sodą, norės pinigus mokėti, tai veskitės į kambarį, ir tegul ant stalo atskaito. Ma [n] tuos pinigus atskaĩtė. Tokių vestuvių, kur valgiai padalinami, kur kąsniai atskaitomi, mes dar nebuvome matę. Parvažiuok numie, nueik į tą jaują, atskaitýk penkis žingsnius nu kampo i išsikasi piningus. | Nemislijau daug vaikų turėt, ė kai prisė [jo],
tai visą dešimtį atskaičiaũ (pagimdžiau) . Porikes atsiskaitái nu riestuvų, užsikiši skalike. Žingsniais reiks atsiskaitýti, nu kiek tolo reiks jau mesti. Aš padėjau šešis šimtus ant balto stalelio, atsiskaityk, panytėle, sau už vainikėlį. susigaudyti, susiorientuoti: Ji atsiskaĩto da: da proto kai avis turi.

7. apmokėti, sumokėti, užmokėti, atlyginti: Dabar keliauk namo, o po trijų dienų sugrįžk, tada tau bus atskaityta visi penki šimtai. Mergužėle lelijėle, pašauk savo seną tėvą, atskaitysiu šimtužėlius. Tad už muziką atsiskaĩtė pats šeimininkas. Atsiskaitỹs valdžia su jais. Aš už vaikį pri ano esu buvęs a dvejus metus, buvo neatsiskaĩtęs. Atsiskaitomoji sąskaita. | Kolūkis be nuostolių nuėmė derlių, prieš laiką atsiskaitė su valstybe (įvykdė paruošų prievoles) .
atsiskaitýtinai. Duoti avansą atsiskaitytinai. Liaudies teismai gauna ženklus iš finansų skyrių atsiskaitytinai pagal avansinius reikalavimus.

8. sulaikyti išmokamosios pinigų sumos dalį: Parejai iš darbo i radai iškultus [miežius],
i kolūkis atskaĩto iš tavo uždarbio. Už nuganytą (praganytą) gyvulį piemeniuo atskaĩto iš algos. Klumpį sudaužysi medinį, jau tau ir atskaitýs rublį. Daug uždirba, daug atskaĩto.

9. duoti ataskaitą: Jis atsiskaitỹs už žygius. Vilniaus piešimo mokykla turėjo kasmet atsiskaityti akademijai. Susirinkimuose specialistai atsiskaito už savo darbą.

10. atsiteisti kokiu veiksmu už padarytą skriaudą, atkeršyti: Kai man prireiks, aš su juo dar atsiskaitýsiu. Pradėjote tokį darbą, už kurį karo lauke atsiskaitoma be ceremonijų. Bet ir visi kiti turėjo už ką atsiskaityti su ponu Skrodskiu ir dvaro šunimis.

11. suduoti, įkirsti skaičiuojant ar pagrečiui daug kartų: Atskaĩtė tėvas vadelėm už vogimą – ir šventa. Ta nedorėlė nuplėšė jo drapanas ir atskaitė šimtą kartų per pliką kūną su rimbu. Jeigu nusidėjai, tai tau rykštes atskaĩtė. | Aš dar jam antausius atskaitýsiu.

12. skaitant tam tikrą tekstą, atšaukti, panaikinti užtrauktą nelaimę: Ans tūjau nubėgo pas draugą ir liepė atskaityt.
diẽnos (paskutìnės vãlandos) atskaitýtos nebedaug liko gyventi: Man jau atskaitýta diẽnos. Paskutìnės vãlandos atskaitýtos buvo.
daskaitýti.

1. perskaityti iki tam tikros vietos: Paškauskas daskaitė iki galui savo kalbą ir, baimės apimtas, pabėgo iš seimelio.

2. susiskaičiuoti, kiek reikia: Ir nedasiskaitė (trūko) iš tarnų Dovydo devyniolikos vyrų.
įskaitýti.

1. galėti gerai perskaityti: Rankraštį įskaitýti. Ažčiūmotos raidės, neįžiūriu, negaliu įskaitýti. Rašysena turi būti įskaitoma.
įskaĩtomai. Parašyta neįskaĩtomai.

2. iš rašto sužinoti, suprasti: Paliko nebaigtas rašyti žodis, kurio prasmės jau nieks neįskaitys. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Mackevičius žvilgtelėjo į Petrą Balsį, ar neįskaitys jo veide apgailestavimo, kad toli paliko jauną žmoną su mažu sūneliu.

3. įsigilinti skaitant: Įsiskaičiusi mergiotė knygon, nė nebegirdi šaukiama. Ką čia tą knygą įsiskaiteĩ, eitum verčiau pasivaikščioti. Įsiskaitýk gerai, tai suprasi. Gerai popieriūse įsiskaičiusys. Čion … nerandi tos dvasios mūsų kalbos, apie kurią galima turėt išmanymas, įsiskaičius į žmonių dainas, pasakas, mįsles,

4. skaičiuojant priskirti, įtraukti: Besiginančių, įskaitant ir lengvai sužeistus, liko trys. Kareiviavimo laiką įskaitýti į valstybės tarnybą. Tie pinigai buvo įskaitýti į pajamas.
įskaitýtinai. Antras amžiaus tarpsnis trunka nuo 2 iki 7 gyvenimo metų įskaitytinai.

5. pripažinti: Tai bus įskaityta tau kaipo geras darbas. Rungtynės buvo nutrauktos, ir svečiams įskaitytas pralaimėjimas.

6. pažymėti išlaikius, pasirašyti (įskaitą ar kokį kursą): Klausytojui paskaitas įskaitýti.

7. skaičiuojant įkirsti rykščių: Liepė po vieną išguldyti ir po šimtą įskaityti.
išskaitýti.

1. suvokti rašto ženklus, įstengti perskaityti: Jo rašyseną sunku išskaitýti. Tiek senatų susirinkę, o nė vienas neišskaito tos gromatos. Pasilipo an pečiaus, išskaĩtė tą dekretą. Parašas neišskaĩtomas. Neišskaitomas raštas.

2. daug ar viską perskaityti: Aš esu išskaĩtęs jau pusę bibliotekos. Kada tas knygas galit išskaitýt? Anksčiau išskaitýsu knygą – galėjau viską papasakoti. Senis Vilkas jau išskaitė visa, kas šiai dienai skirta, visa, kas stambiom raidėm atspausdinta ir jo akiai matoma.

3. skaitant sužinoti: Apsakysiu, ką esu išskaĩtęs iš knygų. Tą žinią jis išskaĩtė laikraščiuose. Anas, ką tik išskaĩto ar laikraščiuos, ar knygõs, vis mum persako. Venckų Adomėlis išskaitė kalendoriuje, kad pavasaris šįmet būsiąs ankstyvas. Gali čia ižsiskaityti trumpai visą historiją kančios. iš veido, akių numanyti, perprasti vidinę būseną: Kiekviena stengėsi išskaityti antrosios mintis, ir tik labai, labai pamažu teatsirado kalba. Steponas žiūri į motiną ir iš jos akių išskaito nebylų prašymą: „Niekam nesakyk“. Rasi pagysiu, jug jis mano sopulius kaip iš rašto išskaitė. Ant kaktos neparašyta – neišskaitysi. pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, išburti: Kai aš dar mažas buvau, man viena čigonė delne išskaitė, kad aš mirsiu, kai Grainio liepa nuluš.

4. atkalbėti (maldas): Išskaitau, maldas pabaigiu. Numiršta žmogus – gieda, poterus nu ryto išskaĩto.

5. nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti: Aš išskaičiaũ visą skietą. Karaliai pradėjo ieškot, klausinėt, kas išskaitìs bačką riešutų. Neišskaitáu, kiek tų piningų. Aš išmieruosiu jūres mareles, aš išskaitýsiu pilkus žvirgždelius.

6. išskirti, atskaičiuoti iš sumos tam tikrą dalį: Valdžia mokės, paskui par kiek metų iš algos išskaitìs. Kad išskaityčiau už tą dieną iš jūsų pusę kronos, jūs turbūt jaustumėtės nuskriausti?
išskaitýtinai.

7. išvardyti eilės tvarka: Išskaitýti visus iš eilės vardus. Išskaitýsiu, kokios čia yra pievos ir laukai. Žmogus išskaitė visus šventuosius, angelus, archangelus, o velnias vis sakosi gerai juos pažįstąs. Dvitaškį dedame prieš priedėlį, kuriuo yra kas išskaitoma arba tiksliau pažymima. O kasg išskaitytų visas žalas, kurias atneša žmogui vienas nusidėjimas mirštamas. Negalės vėl ir ligos kitos to gi kūno negal ižsiskaityt: karštinė, drugys, dantų gėlimas, dieglys, dusulys.

8. išsiskaičiuojant nustatyti: Jiej. išskaito, katram nežiūrėt.
nuskaitýti.

1. perskaityti: Ar gerai aš nuskaičiaũ? Evangelija, kurią tas pats kunigas nuskaitė, buvo imta iš antrojo perskyrimo. skaitant sutikrinti (tekstą): . kiekvieną sekundę nuskaito informaciją, gaunamą iš radijo aukštimačio. skaitant paskelbti: Provos nulaužimą benuskaitant, ji verkt pradėjusi. Vienas karališkas tarnas nuskaitė su aiškiu balsu smerties kaltybę.

2. skaitant sužinoti, išskaityti, suprasti: Ar jūs nuskaitýsit angliškai? Ana nenuskaĩto (nepažįsta) pinigų. Prisižiūrėję ir nusiskaitę šventuose raštuose, šviesiai matome, jogei visi pranašavimai ing vieną daiktą sykiu surinkti. iš knygų pagal tam tikrus ženklus išaiškinti, nusakyti: Aš tau pleinatą nuskaitýsu, kartas numesu. Ano ir pleinata buvo nuskaitýta, kad mirs karė [je].

3. skaitant apdėvėti: Knygutė jau buvo nuskaityta, sumurkšlinta.

4. sukalbėti (maldas): Meldžiu jūsų, kad jai. egzortus nuskaitytumėt.

5. skaičiuojant nustatyti kiekį, sumą, suskaičiuoti, apskaičiuoti: Aš nuskaičiaũ daugiau, t. y. daugiau uždėjau, neteisingai atskaičiau. Ans muno piningų nenuskaĩtė. Nuskaitýta tiek i tiek biliotų parduoti. Aš nuskaitau didelį gyvulį, kiek sveria. Jis prėjo prie akmenio ir, nuskaĩtęs te kelius žingsnius, liepė kast. Kas tę tą valandą gal nuskaitýt!. Tu tai gali ant pirštų nusiskaitýti, nusirokuoti.

6. skaičiuojant kiek atmesti: Pieno turėtų jau užtekt, ale da, žiūrėk, nusiskaitìs. Jims dalį uždarbio nuskaĩto. Nuskaitýk nuo stukio tris posmus.

7. skaičiuojant nusukti, apgauti: Išleisk tik tokį išaušėlį į turgų, vis jam kur nors nuskaitỹs! Nusuka, pinigus nuskaito. apsirikti skaičiuojant.

8. laikyti, manyti: Laumės juosta, mes nuskaitýdavom, kad vandenį traukia.
paskaitýti.

1. kiek skaityti: Žmogui dabar jau ir paskaitýtie galima. Aš tik per save išmokau laikraštį paskaitýt. Mes paskaitýsam. Be nenori paskaitomas (ar nenori, kad tau kas paskaitytų) ?. Tiek aš i toms akimis bematau, bet jau tinka (patinka) paskaitýti. Ligi dvyliktos paskaičiaũ ir nuėjau gulti. Pasakos įdomios pasiskaitýti. Nunešk jam, tepasiskaĩtai! Patartume pasiskaityti „Aušros“ leidinius ir kitas knygas, Jablonskio redaguotas. Ne kiek, ale po biškį paskaĩtos.

2. iš rašto sužinoti: Tas paskaito, kad toks atsitikimas buvo. Reikėjo jiems ir pats vertimas, ir toji nuomonė (recenzija) būti paskaičius ir turėti savų pastebėjimų. Pasiskaitýk skelbimą. Po kiekvienu paveikslu apačioj pasiskaĩto, kas nupiešta.

3. galėti, sugebėti skaityti: Vaikas jau paskaĩto. Tam kartuo parašau, paskaitáu. Ieško, kas paskaitýtų anglišką laišką. Senelė mokindavo iš maldaknygės paskaitýt. Paskaitau iš knygos. Be akinių nebepaskaitaũ. Laimė tavo, valdove, kad aš nemoku paskaityti, kas ten parašyta. Nors ir pamažu, kiek palasydamas raides, vis dėlto jis jau paskaitė savo lapelį. Paskaĩtomas raštas. | Paskaĩtoma (skaitytina) knyga.
paskaĩtomai. Vardas paskaitomai užrašytas būti tur.

4. išdėstyti žodžiais: Paskaitýti paskaitą. papasakoti: Aš savo visą gyvenimą paskaičiáu anai.

5. atkalbėti (maldą): Kitas ir „Tėve mūsų“ nepaskaito. Tol gulti negausi eiti, popirm turi poterius pasiskaitýti.

6. nustatyti kiekį, sumą, paskaičiuoti, suskaičiuoti: Obaliai mano yra paskaitýti. Paskaĩtai, kiek čia yr! Gegužaite, žukukuok, paskaitýk – daug metelių būsiu (gyvensiu) ?. Ir pirštų nebepaskaitaũ, nebematau. Daba retas katras negeria – tai paskaitýtinas. Paskaitýk, saulužė, ar visos žvaigždužės? Jau tu ir metus jos paskaitei? Veizdėk danguna ir skaityk žvaizdes, jei anas paskaitai. Šitai didis pulkas, kurio nė vienas negalėjo paskaityti. Gyvolių nepaskaitomas gaujas numie parvarė. Vargai žmogaus šiame sviete nepaskaitomi yra. Paskaitytų jų buvo septyni tūkstančiai ir penki šimtai. Paskaityk žirginius, tad man apgalėsi pragerti.
paskaitýtinai. Nepaskaitytinai daug.
paskaĩtomai. Kelis kartus važiavo – paskaĩtomai (nedaug) . Kiek pati nueisi – paskaĩtomai. Pasiskaitýsiu, kiek turiu. Jie kiekvieną vakarą, būdavo, pasiskaito po kelias dešimtis rublių uždarbio. Ar duos man šimtelių man pasiskaityti, ar duos man dukrelę širdžiai suraminti?

7. nustatyti kainą, užmokestį: Visko neapmokės, valdiška kaina gali paskaitýt. Kaip giminei, pigiau paskaitýsiu už paršus. Sakyk, kiek dabar paskaitýsi už tą linų suverpimą? Už tais lentas paskaĩtė. Ir nuvežt reikia, ir kelionę paskaitýt – nieko nelieka [pelno].

8. apsisvarstyti: Anas pasiskaĩtė savo galvoj: ne, negerai padariau.

9. palaikyti kuo, skirti prie ko: Aulinius batus antsivers su lazda ant pečių i trauks keliais – daba paskaitỹtų už durnį. Katras prastas, nemokytas, ir už kvailą paskaitýtas. Tokios padraikos niekas gera merga nepaskaitìs. Mane iš karto paskaĩtė kurčiai. Paskaĩtė savo kunigaikštystę už sapną. Pašlovintas vyras yra, kuriam ponas prastojimų nepaskaito. O ne tiektai už teisinykus paskaitytais esme. Idant tavo vardas būtų paskaitytas tarp šventųjų. Ir išsipildė raštas, kurs sako: su piktadėjais yra paskaitytas. Jin pasiskaĩtė už giminę i prejo. Auga ant medžių šaknimis ir pasiskaito už svetrijeklę (parazitą) .
dantìs paskaitýti primušti: Vienąroz kai paskaitýsiu dantìs, tai bus atsilyginta už viską! Greitas išsigerti, dar greitesnis susipešti, dantis paskaityti, pakaušius padaužyti.
ką́snius paskaitýti žiūrėti, kiek suvalgo, gailėti maisto: Tai man paskaityta visi kąsneliai, kiek aš jų suvalgau.
[nė̃] penkių̃ (trijų̃.
) nepaskaĩto. neišprusęs, neprakutęs: Rodos, penkių̃ nepaskaĩto, o kap bliuznyt, tai kap pagadytas (labai sugeba) . Girtas nieko pryš save nestato, o pagiriomis nė penkių nepaskaito.
pérskaityti. perskaitýti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atskaityti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x