skárti, ską̃ra (-sta. skar̃na), skãro.
1. spurti, brigzti, rykšti. Ską̃ra tavo drabužis, t. y. jau kutosai metas. Beskárstančios rankovės. Mano marškiniai jau skársta aplink. plyšti.
2. darytis plaušingam, plaušuotam, skaidulėtam. Kad linai atsiklojė [ja],
tad skársta, t. y. kilpojas, atšokinė [ja] skara nuo kaulų minant.
3. šerpetoti.
apskárti.
1. apspurti, apibrigzti: Padelkos sejono apskãrusios, t. y. atsidaužusios. Mano kelnės apskãro. apiplyšti: Apskãro stogai, o nėr ilginių.
2. nešioti skarmalus, būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais: Eina apskãrę. Visas apskãręs, plikas kūnas matyti. Klumpėti, naginiuoti, kiti basi, apskarę.
3. nusigyventi, nuskursti: Pirmasis pasaulinis karas pasibaigė, Vokietija apskaro.
atskárti.
1. atspurti, atbrigzti: Atskãro skvernai drabužių. Kelnės jau čystai atskãro. Sermėga dar gera, tik atskãrusias rankoves reikia pataisyti. Nedyvas, kad ir atskãro rankovės, jug senybinis ir bėra [švarkas]. Atsiriesk (atsisiūk) skepetaitę, kad neatskártų. išplūšyti, išrykšti: Bemušant vieni galai rykščių atskãro – atsuko ražus, ir tie susmego [į kūną]:
teip liuob plaks Palangos dvare. Nuplyšo batai, atskaro padai.
2. atšerpetoti: Kad ravėji, nagai atskársta. Pirštas atskãro nū darbo. Nagai pajuodavę, atskarę. Atskar̃na liežuvis beskrabant. Padėkitav ką norintais pasakoti, mun i liežuvis atskãro jau. Ir liežuvis atskãro tau belojant. Tetauzijie, kol tik liežuvis atskars.
nuskárti.
1. būti apsivilkusiam suplyšusiais drabužiais, nešioti skarmalus: Nuskãręs. Ans skarte nuskãręs, t. y. nudriskęs, nuplyšęs. Nuskãręs skaruila. Kogi vaikštai nuskãrus kaip ubagė?! Tie vaikeliai taip nuskãro, kad gėda ir į žmones išleisti. Nuplyšęs, nuskaręs, nusigėręs, pijokas tas sūnus. Nuskaráu su tais kartūnais, nebaudu (nebeaudžiu) . Nuskãręs lig ausų. Žmonės nualę, nuskãrę per karą buvo. Toks nuplyšęs, toks nuskãręs, kur tu eisi pri tos Marės?
2. nuspurti, apibrigzti, nudriksti: Žambas sermėgos nuskaręs. Kelnės plačiausios, nuskãrusios. Lovoj, pasieny, sėdėjo trys vaikai, apvalkstyti menkoms, nuskarusioms jupelėms. Nuskãrusi avalynė. išplūšyti, išrykšti: Stogas nuskãro. Taisė palei sėdynę užkištą nuskarusį botagą. apgriūti, apirti: Nuskãrę namai.
3. nušerpetoti, nupleišėti, sueižėti. Žiaudri burna nuskarsta. Plepėti gali kiek nori – jug liežuvis nenuskársta.
4. turėti nusvirusias, skarotas šakas: Glaudėsi prie nuskarusio beržo.
5. nusigyventi, nusmukti: Nuskãrę tie Dumčių kaimo ūkininkai.
nuskãrusiai. Nuskãrusiai gyveno [senos gadynės žmonės].
praskárti. galą gauti: O kad tu ben praskar̃tum kaip nuskaręs drabužis, vis tau nevyksta. Kad tu bent praskártumei!. Tepraskariẽs, kurie mušas, neveizdėk, neeik ten!
suskárti. suplyšti, sudriksti: Drabužis suskãręs. Suskãrusios rankovės jo apsiausto. Suskarę sijonai, kas anus benešios. Jo. aprėdas buvo nudriskęs ir suskãręs. Dangumi plaukė suskarę debesys.
užskárti. užvargti, užnykti: Ką mes kalti, kad jo paršai užskãrę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.