atskilti

.
skìlti, skỹla (-sta. skil̃na. skỹlna), -o.

1. plyšti, trūkti į dalis, darytis plyšiams: Kur lygesnis medis, tai skỹla gerai. Suktas medis – nori, kad gerai skil̃tų, Tas beržas gerai skỹlna. Ar eglė, ar pušis – nežinau, katara geriau skỹla. Tas medis gerai skìlsta. Obelės labai greit skìlsta (plyšta šakos) . Eglė, uosis gerai skỹla. Ąžuolas skìlsta kaip stiklas (trupa) . Beržo kamlys ne tep skìlsta kap viršūnė. Tartum reikėt skìlt, ale, matyt, šaka papuolo. Skalus medis greitai skỹla. Diktas medis yr, neskilstą̃s. Tas pagalys skỹla. Iž beržo nèskyla [malkos]. Ką šaltis didesnis, tai skỹla kelmai. Jam buvo žandikaulis skìlęs, tai sukabino tę kaži kai. Kartums (eilėmis) sudeda meisą – pjauni, i skil̃na. Akmuo skildavo sluoksniais, neleisdamas išryškinti skulptūrinių formų. Siratų ašaros ažniek nenueina: kai užlaša in akmenio, net par pusę skỹla. Drasko kriautinę, o galva skỹla (labai skauda) . Medis tik išilgai skyla. Galvok, kad net skiltumei (labai smarkiai) !

2. skeldėti, trūkinėti, plaišioti, eižėti: Nuo vėjo lūpos skỹla. Mano rankos vis, kaip tik ruduo, ir skỹla. Per didelius karščius ir rugienose vaikams kojos (ir rankos pjovėjoms) skyla. Daktarai sakė, kad, kai vėžys, tai liežiuvis skỹla. Paviršis vopnos duobėje pradės skilti. Po katrą medį moteriškos karstos, tai to medžio vaisiai labai skyla.

3. sprogti. Šiemet šalta, tai medžiai sunkiai skỹla.

4. nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai): Pradeda skilti ugnis iš plieno. Velnias su ožiu kai pradėjo badytis, tik kibirkštys skyla. Nuskridau dai laukelin akmenelių skaldyt – nė iš vieno akmenelio ugnelė neskilo. Protesto balsas, toks griežtas ir savas, skilo žaibais iš širdies.

5. kaltis, ristis iš kiaušinio: Višteliai greit skil̃s. Žąsiokai skìlo, ir višta vieną ažumušė. Pavasarį, žąsyčiams skìlstant, kartais yr patys patvinimai. Ar kalakutinėliai jau skìlsta? Onelei šiandien skìlsta viščiukai. Kaip ateina rakas, žąsytis skilsta iš kiaušio, t. y. prasiraka kiautas. Kai atšilo ir pradėjo skilti žąsiukai, naujas darbas atsirado: reikėjo jie lesinti ir saugoti. Minkštu vėju dėtì perėti gerai skìlsta vištyčiai. trūkinėti, ritantis paukščiukams. Kiaušiniai kai skỹla, tik razlūžta razlūžta, i išeina viščiukas. Skìlsta kiaušis, ir išrieta vištytis. Skìltinas kiaušis, o neskìlo – buvo neužšauktas. keltis iš lovos: Ar jau beskìlstąs?

6. šakotis, dalytis: Vienas kelias tiesiog eina, kitas į šoną skỹla. Merginų eilė skyla per pusę ir scenos kraštais nueina į gilumą.

7. irti į sudedamasias dalis: Atomo branduoliai gali skilti arba jungtis vienas su kitu. Sudėtingieji angliavandeniai įšildami skyla.

8. pasidarius nevieningam, skirtis, skaidytis: Organizacija skìlo į kelias grupes.

9. sektis: Jam sunkiai skỹla su tuo namu: kadai pradėjo, o galo nematyt. Pradėjo rūmą statyt ir nepabaigia: gal nelabai su pinigais skỹla.
galvà [pusiáu] skỹla. Galva skilo nuo minčių. Mano galva pusiau skyla. Iš tų rūpesčių gali galvà skìlt.
net aũsys (laukaĩ, óras) skỹla. Net aũsys skỹla nuog tokio rėkimo. Kas te rėkia, kas te klykia, net jau laukai skyla? [Vaikai] rėkauja, kad net oras skyla.
netolì skìlęs (nuo ko) panašus į ką: Netoli skilęs nuo anojo.
širdìs skỹla labai skaudu, liūdna, gaila: Širdis skyla iš skausmo. Žadą užkandau, nors man širdis skilo. Ak nelaimė, ką aš matau, širdis plyšta, skyla.
apskìlti.

1. skylant aptrupėti: Visų vardai ir pavardės iškalti lenkiškai antkapių akmenyse, jau gerokai apsamanojusiuose ir apskilusiuose nuo lietaus ir vėjų.

2. aplink įskilti, įtrūkti: Aplinkui mūsų ledas į visą rinkį apskilo.
atskìlti.

1. skylant atsiskirti, atplyšti, atitrūkti: Akmens gabalas atskìlo. Jau dugnas [lėkštės] atskìlęs. Atskìlo nuo liukto plyta.

2. atsiskirti, atsimesti (skiriantis pažiūroms): Daugelis Europos ir Azijos šalių atskilo nuo kapitalizmo. Atskilusieji nuo mūsų frakcijos nė kiek nenustoja galimybės dirbti partijoje. Jie buvo neatskìlę nuo Dievo. Turime turėt … arba kaip heretikus, arba kaip atskilusius.

3. atsiskirti, suyrant į dalis, susiskaidant: Laisvas azotas gali atskilti nuo junginių ir ten, kur nėra nitratų.

4. nebebūti prikibusiam, atšokti: Avižas sutrina, kad grūdai atskiltų [nuo lukštų],
ir sumala.
nuo rãgo atskìlęs labai šykštus: Tas yr nu rãgo atskìlęs, skūpas, kietas kaip ragas.
įskìlti.

1. atsirasti plyšiui, įtrūkti: Įskìlęs medis. Nuo saulės įskìlo lenta. Kartais jie. įskyla iki į gyvnagį.

2. pasidalyti, suskilti: Pasaulis į dvi dali yr įsiskìlusis.

3. nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai). . Ir žvaigždelės kaip ugnelės danguje įskilo (sužibo) .
išskìlti.

1. nuo daužymo atsirasti, iššokti (kibirkščiai): Gyvybė tvyro ir griuvėsiuos, ugnis išskyla iš akmens. Teip išskilo nedorybė.

2. skylant iškristi: Dantes visi išskìlo, išbirėjo.

3. išsiristi, išsikalti iš kiaušinio: Vieni jau išskìlo [viščiukai],
laksto su plūksniotėm. Dvylika išskìlo [viščiukų],
dvylika išaugo. Perniai daug išskìlo viščiokų, bet kas iš to – visus lapė nunešė. Dar antyčių išskìlo kokie devyni, žąsyčių – dešimtis. Tie viščiukai išskìlo. Keturias nedėlias tupėjau, o an penktos nedėlios ir išskilo kumeliukas. | Ažu kiek čėso iš tos varlės išskilo graži graži merga. sutrūkinėti, ritantis paukščiukams. Visi kiaušiniai jau išskìlo. Iš dvidešimties kiaušinių tik šeši išskìlo. Reikia sudėt kiaušinius į kepurę ir iš karto išverst – tada visi kartu išskyla. atsikelti: Aš turu vargo su judum, ka judu teip ankstie išskilotav.

4. pavykti, pasisekti: Mes ir galvojom gerai parašyt, ale neišskìlo.
nuskìlti.

1. skylant atsidalyti, atplyšti, atitrūkti: Akmens gabalas nuskìlo. Kur nuskìlo nuo medžio, bus pjaulas. Nuskìlo klumpis. Luitas uolos, nu kalno nuskilęs, išlaužė krisdamas galų karauną.

2. pasisekti: Man gerai nuskìlo. Jo gyvenimas nenuskìlo.
paskìlti.

1. suskilti, sutrūkti: Šiemet sūriai neinsidavė – visi paskìlo.

2. supleišėti, sueižėti: Kojos paskìlę lodz arimas. Paskìlę rankos skaust.

3. nedaugeliui išsiristi, išsikalti iš kiaušinių: Viščiukų kiek paskìlo ir nebeskyla.
pérskilti. perskìlti.

1. skylant pasidalyti, pertrūkti, perplyšti: Akmuo párskilo. Pamačiusi kieme svečius, metė dubenį, kad šis net perskilo, ir išlėkė priešais. Stiklinė pérskilo. Perskylančioji dėžutė.

2. suskeldėti, sueižėti, sutrūkti. .
praskìlti.

1. kiek įskilti, įtrūkti: Per praskilusį kaušą kiekvieną kartą nutekėdavo sriuba rš. Aukso lenta praskilo, visas svietas sukilo.

2. prasikalti iš kiaušinio. pradėti kilti iš lovos.

3. pažirti.
priskìlti.

1. atitekti, skeliant į dalis: Į vieną pusę daugiau priskìlo.

2. skylant pribyrėti.

3. daug išsiristi, prasikalti iš kiaušinių: Priskìlo gaidžių, nė vienos viščiūtės.
razskìlti. perskilti, pertrūkti, perplyšti: Jau ma [no] puodas razskìlo.
suskìlti.

1. persidalyti, perplyšti: Lovys suskìlo. Tiktai butelkė šmukšt iš po pažasties ir bums ant žemės, suskildama į daug daug šukelių. Duoda (muša), kol suskỹla ritynė. Kai augau, baltas buvau, žalią kepurę turėjau; kai užaugau, į šimtą dalių suskilau; kai sušilau, į auksą pavirtau.

2. daugelyje vietų įskilti: Krosnis nors dar nauja, bet jau suskilusi, visi šonai supleišėję. O aš medinius klumpius dėvėjau, su dratais būs da parraišioti, suvynioti, ka tau nesuskil̃tum. Pušies greit suskỹla akėčios. Kepalo šonai suskyla, kai duona rūgšti, o krosnis per karšta. Indedi pečiun, rugiai suskìlsta. Galva – kaip suskilusi puodynė. išsiskleisti, išsprogti. Kožna burbuolytė išsprogsta, suskỹla, kai žiedų varške šakos obelų pražyla. Pumpurai medžių suskilo.

3. suskeldėti, suplaišioti, sueižėti: Net rankos suskìlo nuo mazgojimo. Tai rankos kap regi suskỹla. Suskìlsta rankos nuo žemių. Suskilo piemenukei kojaitės. Einam basos, suskìlę kojos. Kojos suskìlę nuo vėjų. Vasarą basos kojos suskỹla nuo rasos. Neapsiavęs vargsti suskìlusiom blauzdom: kruvinos jos tenai, nubrūžytos. Nuo vėjo lūpos suskìlo. Apsmogojo mano lūpos, apstraukė raušais, suskìlo ir sopa. Kai sausiau, tai prie molio žemė tuoj suskỹla. Kisielius kai neišverda, tai viršus suskỹla.

4. išsišakoti: Netoli sodybos slėnyje išsiliejusi ir į daugelį srovių suskilusi upė.

5. susiskaidyti į sudėtines dalis: Organizme baltymai suskyla į amino rūgštis. Dalis muilo vandenyje suskyla į riebalines rūgštis ir šarmą. Kasos ir žarnų sulčių fermentų veikiami riebalai laibosiose žarnose suskyla.

6. susiskaidyti pagal ypatybes: Suskìlo mūsų balsai. Daina darėsi vis lygesnė, gražesnė, paskui suskilo į kelis balsus, vėl susipynė. Kalba suskìlusi į tarmes (tarmėmis).

7. pasidarius nevieningam, pasidalyti, pasiskirstyti grupėmis: Pasaulis suskilo į dvi nesutaikomas stovyklas: imperializmo stovyklą ir socializmo stovyklą. Valstybė atsirado, visuomenei suskilus į priešingų interesų klases. Jei ir šėtonas suskilęs pats savyje, kaipgi išliks jo karalystė?

8. pasipilti kibirkštims. .
užskìlti. įskilti, įtrūkti: Ažuskìlęs šone mano dantys. Tas strimulėlis (skridinėlis) užuskìlęs.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'atskilti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv
x